2011 m. rugsėjo 21 d., 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (II rūmuse, Tilto g. 16), prasidėjo M.K.Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms skirta tarptautinė konferencija „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“. Konferencija truks 4 dienas.
Turininga ir įvairiapusė konferencijos dienotvarkė išskaidyta į tris dienas rugsėjo 21–23 d. Paskutinę konferencijos dieną, rugsėjo 24-ąją, organizuojama visų renginio dalyvių kelionė-ekskursija Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Iš viso konferencijoje dalyvauja 45 pranešėjai – muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai ir kt. – iš dvylikos viso pasaulio šalių (Anglijos, Armėnijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Iš Lietuvos konferencijoje girdėsime 25 mokslininkų ir tyrėjų pranešimų. Kiekvieną dieną pranešimų sesijas pradeda plenarinės sekcijos – vienos valandos trukmės paskaitos, kurias skaityti pakviesti žymūs M. K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai, garsūs menotyrininkai iš įvairių Europos šalių – tai prof. hab. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. hab. dr. Gražina Daunoravičienė, semiotikos tyrėjas prof. dr. Eero Tarasti, Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir muzikologas iš Vokietijos prof. hab. dr. Hermannas Jungas.
Konferencijoje pristatomi pranešimai siekia nubrėžti plačius Čiurlionio kūrybos tyrimo horizontus, naujai peržiūrėti esamus požiūrius ir, remdamiesi naujausiais tyrimais, pereiti į kitą Čiurlionio kūrybos pažinimo lygmenį. Svarstydami jo pranašingos meninės intuicijos priežastis ir žvelgdami iš šimtmečio atstumo bei naujųjų tyrinėjimo metodologijų perspektyvos, konferencijos dalyviai skatina apibrėžti Čiurlionio vietą XX a. kultūros žemėlapyje.
2011-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo šimtmečio metai. Praėjęs laikas įrodė, kad menininkui gyvenant retai skambėjusi, likusi rankraščiais ir nebaigtais eskizais jo kūryba atspindėjo esminius Europos muzikos lūžio procesus. Tai XX a. pradžios paribiuose susidurianti romantiškoji idioma ir aktyvūs gimstančio modernizmo ženklai. Čiurlionio muzikoje telkėsi kompozitorių slaptaraščių, kompozicinės medžiagos „gamybos“ būdų paieškos, šios medžiagos tolesnės struktūrinės ir formalios būties numatymas. Čiurlionio kompozitoriaus mįslę suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Čiurlionis dailininkas. Atėjusi iš romantiškų inspiracijų skliauto, Čiurlionio kūryba buvo vizionieriška XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptimi.
Konferencijos tvarkaraštis
Konferenciją rengia: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu.