Pirmąsyk „iš arti“ pažinau lenkus netrukus po sausio 13-osios įvykių. Nuo vasario pabaigos iki birželio teko pagyventi Varšuvoje. Tomis įsimintinomis dienomis visi iki tol galvoje tūnoję lenko-okupanto mitai išgaravo – sutikau ir pažinau nuostabią tautą, ištiesusią pagalbos ranką ne tik man, bet ir šimtams lietuvių pabėgėlių nuo sovietinės kariuomenės. Toji parama jautėsi visur – greit gavau darbelį Varšuvos Universitete, Baltistikos katedroje, visada buvo atviros režisieriaus K.Zanussi namų durys ir t.t. Kartais ateidavo kažkokie nepažįstami žmonės, perduodavo linkėjimus tėvui, atnešdavo valgyt. Tad teigiau ir teigsiu, kad lenkai yra labai graži bei broliška tauta. Juoba, kad ir promočiutė Česlava buvo lenkė.
II
Nūnai matant, kas vyksta Vilnijos krašte, peršasi paralelė su šeima – nėra namų be dūmų. Šeimoje juk irgi dažnokai – arba vyras nori būti viršesnis („mauč, boba, kaip mat gauni į snukį“), arba žmona nori vyrą laikyti po padu. Šiais laikais itin populiarus greitasis problemos sprendimas – skyrybos; tik šiuo atveju jis netinkamas – su lenkais neišsiskirsi. Teks išmokti gyventi.
Juk ir šeimoje, po neištikimybės (šiuo atveju – po kokios nors Suvalkų sutarties sulaužymo) ilgam lieka nuoskaudos ir nepasitikėjimas – kaip ji (ar jis, Juzefas) taip galėjo? Juk mes buvom kitaip sutarę…
Nuoširdus išsikalbėjimas, stengiantis suprasti, o ne kaltinti – galėtų būti psichologinis raktas. Juk sunku suprasti tą, kurio nepažįsti? Kuris nemoka tavo kalbos ir tu negali su juo susikalbėti.
III
Galima nuoširdžiai piktintis, kad Lietuvos lenkai nenori mokytis lietuvių kalbos ir mes nežinome kokia kalba Lietuvoje su jais susidraugauti. Galbūt tai elementarus pagarbos Lietuvos Valstybei klausimas, bet jis nesprendžiamas bizūno pagalba. Tam yra saldainių fabrikas „Rūta“.
Ir jei kokie nors kitakalbiai kol kas dar Lietuvos Valstybės negerbia, tai gal mes patys pirmiau pradėkime ją gerbti? Parodydami nebesispjaudymo pavyzdį ir tuo būdu pagerbdami ne tik save, bet ir visus kitus – kitaip kalbančius, mąstančius.
IV
Visi lietuviai į Vilniją!!! Toks turėtų būti šūkis. Dabartės bičiuliaujasi tolimiausi pasaulio miestai, singapūrai su balbieriškiais, o mes čia šalimais gyvendami vieni kitų nepažįstam ir su kaimynais nesibičiuliaujam.
Įsivaizduokime – jei 2012 metai būtų paskelbti metais „Veidu į Vilniją“. Ir prasidėtų masiniai miestų, miestelių susigiminiavimai – Šalčininkai su Telšiais, Eišiškės su Pakruoju: bendros mugės, bendri kultūriniai susibūrimai, šokiai dainos iki išnaktų, vėliau gal net ir bendros įmonės. Svečiai apgyvendinami namuose, vaikai susidraugauja.
Manytina, kad sparčiausiai situacija keistųsi pradėjus nuo savęs: besąlygiškai atleidžiant buvusias neištikimybes savo antrajai pusei. Kaip jie elgiasi – jų reikalas. Net jei kartais kaimynams savos neištikimybės šešėlio nuosėdas norisi permesti kam kitam – tegu. Tegu jų prezidentas lietuvius vadina ožkomis, nereikia reaguoti, tiesiog ignoruoti. Kaip ir vaikas kartais orą viešoj vietoj pagadina, negi pulsi bartis ir rėkti – atverk langą, išsivėdins…
V
Bet dar svarbiau atverti širdį. Lietuviai ir lenkai – lyg ir dvi krikščioniškos tautos, o Vilniaus kraštas išvis gailestingajai Jėzaus širdžiai paaukotas! Tad kodėl neįsiklausoma į Jo žodžius:
„Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus – tuomet jūsų lauks didelis atlygis“.
VI
Ir dar momentas: jei tik dvikalbės lentelės yra valstybinių apdovanojimų atsisakymo (bei lietuviškos rankos laužimo) priežastimi, tai gal išties Vilnijos krašte tebūna pagaminamos keturkalbės lentelės – lietuvių, lenkų, gudų ir jidiš kalbomis. Tegu būna pagerbti visi čia gyvenę.
VII
Lietuvos lenkų yra visokių. Matykime ir kitokius… Pvz., buvęs parlamentaras Ryšardas Maceikianiecas kiek kitaip žiūri į Lietuvą, negu tūlasis Tomaševskis: „Į protestus, piketus, demonstracijas niekas iš lenkų neis, kol Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikieriai, kitaip tariant, Tomaševskis su šeima ir posovietinėmis struktūromis, neduoda įsakymo. Vilniaus krašto lenkai šių jėgų įtakojami, todėl klusniai vykdo jų nurodymus.
O dėl lietuvių kalbos mokėjimo štai ką pasakysiu. Labai gerai, kad parengtos naujosios Švietimo įstatymo pataisos. Tik blogai, kad jos parengtos pavėluotai. Tačiau Lietuvos visuomenė vis dėlto nemato ir nesuvokia pagrindinės blogybės. Tas Švietimo įstatymas bus bejėgis ką nors keisti “iš esmės” tol, kol Vilniaus lenkai nebus mokomi pirmiausiai mylėti ir branginti Lietuvos valstybę. Na ir kas, kad padidės dėmesys lietuvių kalbai. Kaip ir iki šiol, taip ir dabar Vilniaus lenkai mokomi tapti ne Lietuvos, o Lenkijos patriotais.
O reikia, kad Lietuvos lenkai mokytųsi ne tik lietuvių kalbos, bet ir būtų pratinami tapti Lietuvos piliečiais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija šios problemos kažkodėl nemato. Ji perša gimtosios (lenkų) kalbos mokymą sieti pirmiausiai su Lenkijos istorijos ir kultūros propagavimu. Tad tokiomis sąlygomis lietuvių kalbos stiprinimas duos mažai naudos. (…)
O ko siekiama Tomaševskio rankomis, iš tikrųjų žino tie, kurie nustato jo veiklos kryptis ir tikslus. Bet bendroji kryptis kaip ant delno – silpninti Lietuvą per sumaištį ir konfliktą. Tik du iškalbingi faktai – jis priėmė savo etatiniu patarėjumi ilgametį KGB majorą, gaunanti pensiją iš Rusijos. Jį taip pat remia ir jam patarinėja premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Česlovas Okinčicas.“ (Visas interviu išspausdintas Slaptai.lt bei Alkas.lt).
Kada tu elgiesi su juo kaip su žmogum, t.y. tu jam – širdį, o jis tau atkiša subinę, tai darosi aišku, kad ne taip reikia kalbėti: begalinės nuolaidos iššaukia norą tų nuolaidų turėti dar daugiau.
Ar kur nors dar pasaulyje egzistuoja gatvių pavadinimai keliomis kalbomis? Manau tai būtų visiškas absurdas. Pavyzdžiui, per teliką rodė iškabą “Mokyklos g.; Ul. Szkolna”. Manau, gatvių pavadinimų vertimas į kitas kalbas yra nesąmonė, net juridiškai tai neįmanoma, nes juk pagal adresus išrašomi įvairūs nuosavybės dokumentai. Tai tik įneštų didžiulę painiavą. O ką duotų “lenkams” užrašas “Mokyklos g.; Ul. Mokyklos”? Absurdas
Nepasakysiu kaip su gatvių pavadinimais. Bet šiaurės Suomijoje (taip pat Norvegijos ir Švedijos) visi miestų, miestelių pavadinimai keliuose dviem kalbom: suomių ir samių (pastaroji nėra oficiali). Ir tarp kitko Suomijoje dvi valstybinės kalbos: suomių ir švedų, nors tų švedų tik Alandų salose yra ir tik 6%. Ir visiem gerai.
Gal nereikia persistengt. Man valstybės – tai iš vis tik linijos žemėlapiuose.
Viskas sukasi. Viskas keičiasi.
Miestų pavadinimų iškabos yra kas kita. Suomijoje Samiai gyvena nuo senų laikų ir tie pavadinimai, yra ne suomiški o samiški, kaip ir istoriniai lietuviški pavadinimai Lenkijoje. O gatvių pavadinimai daugumoje yra naujadarai ir nėra jokio pagrindo jų rašyti įvairiomis kalbomis.
“Nuo seno” yra reliatyvumo teorija ir ne daugiau 🙂
Kiek tai: 10, 25, 100, 500, 1 000, 10 000, 50 000 metų ?
Trūksta lietuviams, oi trūksta pagarbos kitiems.
Į Indiją važiuokit pasimokint.
Kiek metų Anglijos džentelmenai buvo okupavę Indiją ? 300 metų. O ir dabar įlipus man (baltajam) į vietinį autobusą, vietinė sėdėjusi nėščia moteris atsistojo ir užleido man baltajam vietą.
Tai tu, žmogel, ir važiuok mokytis tarptautinio pederastizmo.
Samiai ten gyvena seniau už Suomius. Nesvarbu kiek.
Nesupratau, ką norėjot pasakyti – ar tai, kad nėščia lietuvė moteris turi užleisti vietą šūdlenkiui?
“Kiek metų Anglijos džentelmenai buvo okupavę Indiją ? 300 metų. O ir dabar įlipus man (baltajam) į vietinį autobusą, vietinė sėdėjusi nėščia moteris atsistojo ir užleido man baltajam vietą.”
Čia ne “pagarba kitiems” – čia vergo sindromas. Kas Tamstos galvoj, kad tai siūlote kaip sektiną pavyzdį?
Agresyvaus (užsi)puolimo pozą prieš Lietuvą išskėtė keletas laikinai valdingų veikėjų.
Važiuok V.V. Landsbergi ten jiems nugarą glostyti. Gal apsiramins.
Nerašyk čia daugiau. Nerašyk
Valdai tu teisus, nerašyk ponas V V Lansbergi apie politiką jei toje politikoje esi tik kaip pūkuotas ančiukas ką tik iš kiaušinio išsiritęs. Kuo jus “elitas’ lendate lenkams giliau į rūra, tuo jie iš jūsų laukia dar didesnio nuolankumo. Kodėl tu pone nepasiūlai lenkams prijungti Lietuvos prie “maloniosios Lenkijos” vaivadijos teisėmis. Lenkija įgytų mažiausiai dar papildomas penkias vaivadijas, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio,Klaipėdos o gal dar kartais išeitų ir Alytaus, juk taip būtų geriau “elitui”. Elitas juk senai pramoko po polski muva šlebezuoti, jiems jokių sunkumų nesudarys naujas darinys Europoje, o kada Lietuvos ‘ponams” rūpėjo sava tauta ir sava kalba? Tik nereikia ponas V V Lansbergi mūsų gąsdinti rusais ir jų KGB. Juk ne rusų KGB į lenkų uodo prezidento lūpas įkišo žodžius apie lietuvišką ožką, ar kas traukė iš KGB už liežuvio R Sikorskį pastoviai dergti Lietuvą, o tu V V Lansbergi jau labai krikščioniškai mūsų prašai viską atleisti lenkams ir jei gavai antausi į vieną skruostą, liepi kuo greičiau atsukti kitą veido pusę ir maloniai nusišypsojęs lenkui paprašai dar kartą kad jis tau užtvotu? Tai kur tas pone jūsų “lankstumas” nuves/ Jei mūsų protėviai taip būtų lankstęsis kryžiuočiams ar rusams, seniai lietuviškai jau nekalbėtume. Tai kokias dar nuolaidas reikia lenkams padaryti kad jie nuo mūsų atsikabintų/ Manau ponas V V Lansbergi lenkai nuo mūsų atsikabins tik tada ir būs viskuo patenkiti, kai tu ponas V V Lansbergi su šeima sugrįši atgal į Kauną, o Vilnius vadinsis ne Vilniumi, o WILNO. Tada baigsis visi ginčai su lenkais, na o “intelektualusis elitas” galės ieškoti būdų kaip likusią Lietuvos dalį prakišti lenkams. Na manau kad tiems “intelektualams” mano gimtoje Žemaitijoje seksis sunkiau. Jei kryžiuočiai mūsų neįveikė, nemanau kad lenkai sugebėtų ką žemaičiams padaryti kad ir su pagalba išdavikų, taip manau.
“Jei mūsų protėviai taip būtų lankstęsis kryžiuočiams ar rusams, seniai lietuviškai jau nekalbėtume.” – net ir norėdamas, negalėčiau pasiginčyti. Šitoj situacijoj man kyla asociacijos (jei jau religine tema kalbam) ne su krikščioniškais žandais, o su kiaule bažnyčioj.
“Manau ponas V V Lansbergi lenkai nuo mūsų atsikabins tik tada ir būs viskuo patenkiti, kai tu ponas V V Lansbergi su šeima sugrįši atgal į Kauną, o Vilnius vadinsis ne Vilniumi, o WILNO. Tada baigsis visi ginčai su lenkais, na o “intelektualusis elitas” galės ieškoti būdų kaip likusią Lietuvos dalį prakišti lenkams.” Būčiau linkęs nesutikti. Pirma, apetitas auga bevalgant, todėl ginčai su lenkais nesibaigs, kol egzistuoja Lietuva kaipo tokia – manau, po to atsirastų rūpestis dėl, pvz. lenkiškumo trūkumo Kaune – gal ne iš karto, bet ilgainiui… O dėl “likusios Lietuvos dalies prakišimo lenkams” – čia jau dilema – nes ir rusams gal apsimokėtų “prakišti”. Kadangi “tautinė valstybė kaipo tokia yra atgyvena, kurios vieta – istorijos šiukšlyne”, tai esminis klausimas yra kaina.
Beje, man čia toks deja vu: tiek lenkų elgesys, tiek mūsų orientavimasis grynai į juos – vėl pamirštam, kad jie nėra vieninteliai priešai (o šiuo atveju netgi gana tikėtina, kad ir su rusais bendrą kalbą yra radę). Norėčiau sakyti – neatsukim priešams nugaros, bet tik kad mūsų valdžios žmogeliai linkę atsukti žemiau nugaros esančią vietą, ir dar pasilenkti, kad tik patogiau būtų. Pikta, iš tikrųjų, labai pikta.
ar rėkšč, tamosefski, visa LLRA, valensa, komorovski, tusk, kitus pagarsėjusius šovinistus galėtume vadinti broliais?
Nebet didelis mazochistas, kuriam malonu, kai jį puola, šmeižia, gąsdina.
–
” “”Bet dar svarbiau atverti širdį. Lietuviai ir lenkai – lyg ir dvi krikščioniškos tautos, o Vilniaus kraštas išvis gailestingajai Jėzaus širdžiai paaukotas! Tad kodėl neįsiklausoma į Jo žodžius:
„Jums, kurie klausotės, aš sakau:…” “”
–
——————–Skaitau ir nesuprantu, kokie čia briedai šio autoriaus klausytojams.
Ar tik nebus slėpiningos žydkrikščionybės garbintojų patarimai, kurie, autoriui neiškentus, ima ir prasismelkia per kažkokius žydraščius…?
Straipsnio šarvojimo ramybėje – čia kažkokie turbūt šnabždesiais užkalbėjimai .
Na, na… Apsišvietė Alkas (o gal ir Vaiškūnas?) su kagėbine cenzūra. Seniai buvo galima justi “krivio jono”, “tikro lietuvio” ir “vilmanto rutkausko” vieningą poziciją.
Sudiev, Alkai.
P.S. Prašau visus mano komentarus šioje svetainėje ištrinti.
Ir kas nepatiko? 🙂
Ar esi tiesiog iš tų, kurie žino (kaip Stalino troikų nariai), kad kas tai yra neteisingi ir tam net įrodymų nereikia?
O gal pats tarnauji kosmopolitinių – pederastinių- antilietuviškų pajėgų blokui? 🙂
P.S. trina Jonas ir mano kai kuriuos komentarus.
Tai yra neteisinga (tokie jau yra tie tinklapių vadovai – jie, jei galėtų, patys prirašytų savo tinklapius 🙂 ).
Todėl, jei ištrynė tavo (ypač dėl to, kad jo nespėjau perskaityti 🙂 ), yra neteisinga – liūdžiu kartu su tavimi. 🙂
Aš perspėjau Landsbergį, kad už šį straipsnį Kubilius gali apkaltinti jį tautinės nesantaikos kurstymu, nes Landsbergis siūlė imtis panašių veiksmų, kaip LTJS stovykla Šalčininkų rajone. Tai tas perspėjimas buvo ištrintas. Kodėl?
Komentarai kuriuose pasisakoma prieš autorių kaip žmogų, prieš jo asmenį, reiškiama asmeninė neapykanta autoriui trinami automatiškai, taip sureguliuota Alke.
Tad reikia diskutuoti iš esmės o ne svaidytis įžeidžiančiomis frazėmis, tuomet Jūsų komentaro išliks.
Perfrazuojant žinomą ikikarinių laikų tarybinį klasiką, kuris kalbėjo apie anuometinius Kaukazo įvykius, galime atkartoti: “Sulenkėję lietuviai yra žymiai uolesni lenkų nacionalistai už pačius lenkus”
V. Landsbergio mintis apie Vilnijos krašto gatvių pavadinimų užrašymą keliomis kalbomis yra įdomi. Bent jau pagalvojimui.
Tokia mintis: jei lietuvis (tautietis ar tiesiog tikras pilietis) – medus, tai kuo tai susitepęs ir todėl pasikeitęs, pvz., į “lenkus”, jau bus šūdas?
Ar gali šūdas vėl tapti medumi?
Niekaip.
Todėl bet koks bendravimas su jais ar veiksmas – darbas jiems auginti mus suteptų – ar mes norime tapti tokiais kaip jie gėrio prasme?
Sako: be šūdo – nebus grūdo.
Bet čia ne apie tai – ne tas atvejis.
Jau toks prakeiksmas gula ant mūsų Tėvynės Lietuvos, kad kiekviena nauja karta privalo iš naujo atsikovoti savo Tėvynės Nepriklausomybę iš naujo ir ją iš naujo įtvirtint nežiūrint į tai kad to labai nenori vietiniai kolaborantai ir vis mums pasiūlo absurdiškas jungimosi idėjos. Aš savęs klausiu, o kodėl mums nepaprašius Jungtinės Karalystės globos ir Jos Didenybės malonės mums suteikiant šią globą, bent žinotume kad britai mus apgins nuo barbarų slavų, tiek rytinių tiek vakarų. Na o maloninga Jėzaus širdį palikime Vilnijos tuteišiams ir “maloniems Varšuvos Ožiams” taip ir nesulaukusiems “lietuviškos ožkos”, na V V Lansbergis jiems girdėjau pažadėjo arklį Dominynką padovanoti kad aprimtų.
kadangi, lietuva jau seniai žydkrikščionims
: )
Lietuva – Šustausko siekiamybėje …,
Kur Kaunas….- jėgoje, visi kiti…-paskui pasilygiuokit.
CHA
Q kai greičiau išnyksit – be jokio gailesčio – užverskite akis žydkrikščionybei – Ne lietuvybei.
Neleisk daugiau arklio Dominyko vieno grybaut.Aiškiai netų grybų tau parnešė.
Mes lietuviai patriotai vien gerumu lenkų neišauklėsim, kai dosniai remiamas Tomaševskis su LLRA ir visa dabartine Lenkijos vyriausybe nusistatę prieš Lietuvą. Galima sutikti, kad visumoje Lenkijoje yra padorių ir draugiškų žmonių, bet jie nėra valdžioje. Viską lemia oficialioji Lenkijos valdžia ir dar plius Rusija.
Manęs neįtikino oficialioji lėktuvo katastrofos versija prie Smolensko. Dabartinė lenkų valdžia pernelyg įtartinai susidraugavusi su Rusija, kur abiejų šalių interesai dėl Lietuvos politikos labai sutampa?
nustebau…pernelyg laisvos variacijos šitai temai…”kokios nors Suvalkų sutarties sulaužymas” -nieko sau ..kruvina okupacija, valstybė be sostinės, o Vytautas to gal nesureikšmina? Gal čia visi kiti ne tuo aspektu žiūrim? Nejauku man skaityt tokį straipsnį.
kaip nejauku skaityt tokias Vytauto laisvas variacijas šia tema…”kokios nors Suvalkų sutarties sulaužymas” – nieko sau…Kruvina okupacija,valstybė be sostinės,tremtys …Gal paskaityt istoriją derėtų…čia ne asociacijų žaidimai…