Šį savaitgalį, rugpjūčio 20–21 d., Trakų salos pilyje šurmuliuos jau 7-oji Senųjų amatų šventė, kurioje kaip niekada bus gausu įvairių sričių meistrų. Amato paslaptimis dalysis ne tik Lietuvos senojo paveldo puoselėtojai, bet ir svečiai iš užsienio.
„Šventės lankytojai galės susipažinti net su 20 skirtingų epochų amatų – nuo priešistorės iki XIX a., – sako Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Plečiasi ir dalyvių geografija. Renginyje pirmą kartą dalyvaus studija „Novgorodo tošis“ iš Vakarų Rusijos.“
Anot B.Balčytienės, ši jau beveik du dešimtmečius Novgorode veikianti studija pristatys XVIII–XIX a. tošies dirbinių kopijas, mokys, kaip iš tošies juostelių pinti kraiteles, dėžutes, vyžas ir kitus aksesuarus.
Šventėje moterys galės pamėginti verpti verpste, megzti adata. Anot Indrės Liškauskaitės, senovinis mezgimas adata iš storų siūlų galų, buvęs populiarus vikingų laikais, kai kuriose Skandinavijos vietovėse praktikuojamas iki šiol.
Medžiotojų dėmesio sulaukti tikisi Virginijus Jakubauskas, jis parodys ir papasakos, kaip senovėje buvo apdorojami avikailiai.
„Pamatysite visą avikailių išdirbimo procesą – kaip kailis minkštinamas, skutamas dalgiu ar metaline skrituole ir galiausiai šukuojamas“, – pasakoja V.Jakubauskas, šventėje dalyvaujantis taip pat pirmą kartą.
Abi šventės dienas nuo 10 val. Trakų pilies lankytojai galės sužinoti, kaip ant stovylo buvo lipdoma gotikinė keramika, žiedžiami puodai, apdirbamas medis ir gintaras, kaldinamos monetos, siuvami batai. Papuošalų gamybos paslaptimis dalinsis ir gražiausius savo darbus pristatys juvelyrai Kazimieras Barišauskas ir Evaldas Babenskas. Savo amato meistrai pristatys vitražą, kalvystę, pynimą, dirbinių iš liepos žievės gamybą, drabužių siuvimą ir siuvinėjimą. Taip pat bus demonstruojami ir daromi senoviniai muzikos instrumentai, o mėgstantys žvejybą galės daugiau sužinoti apie senuosius žūklės reikmenis.
Kaip ir kasmet, muziejaus kulinarinio paveldo entuziastai stengsis svečius ir šventės dalyvius pavaišinti dar neragautais viduramžių patiekalais. Antai bus virtos duonos, kuri gelbėjo per ilgus karo žygius, ir šv. Jono medžio vaisių sėklomis gardinto deserto.
„šio medžio, dabar dažniau vadinamo saldžiąja ceratonija, sėklos yra natūralus saldiklis, dėl to jų miltai naudojami kepiniams, o skrudintos sėklos – kaip šokolado pakaitalas, – pasakoja Alvyga Zmejevskienė, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja. – Kepsime XV a. miestiečių mėgtus kiaulienos ir burokėlių maltinukus, o kasdienį varguolių maistą – kopūstų košę – patieksime kaip garnyrą.“
Neatsiejama šventės dalis – įvairių istorijos klubų pasirodymai. Susirinkusiems programas parengė riterių brolija „Viduramžių pasiuntiniai“, lankininkų klubas „Strėlė“, Kauno karo istorijos klubas. Pagal viduramžių Europos dvarų muziką suksis senovinių šokių ir kultūros klubo „Mysteria mundi“ šokėjai, o šokių ir ugnies studija „Čiutyta“ surengs pasirodymą „Ugnies sutartinė“. Neleis nuobodžiauti ir viduramžių muzikos grupė „Cornucopia“ iš Baltarusijos bei Renesanso liutnių ansamblis „Hansanova“.
Šeštadienio vakarą visi norintys galės išbandyti rankos taiklumą lankininkų turnyre.
