Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Tautinių mažumų rajonuose siūloma leisti ne tik lietuviškus užrašus

www.alkas.lt
2011 07 01 12:27
9

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt

Lenkiški gatvių užrašai
Lenkiški gatvių užrašai

Tankiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose svarstoma leisti gatves ir vietovardžius rašyti ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir konkrečios tautinės mažumos gimtąja kalba. Toks siūlymas svarstomas Kultūros ministerijos darbo grupėje, kurios užduotis – parengti Tautinių mažumų įstatymo koncepciją.

„Naujovės tos, kad atsiranda išsamios nuostatos, leidžiančios kuo geriau užtikrinti tautinių mažumų integraciją ir buvimą šioje valstybėje. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė mažumų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovių ar netgi gatvių pavadinimus užtikrinti dviem kalbomis“, – po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje pasakojo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Pasak ministro, šis siūlymas aktualiausias Vilniaus krašte, kur kompaktiškai gyvena Lietuvos lenkų tautinė mažuma. Leidimas vadinti gatves ir vietovardžius ne tik valstybine, bet ir tautinės mažumos klaba galiotų ten, kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.

„Tai nėra galutinės nuostatos, bet visos jos yra svarstomos ir įrašytos į tą įstatymo projektą. Mes teiksime jį, be abejo, derinti su kitomis ministerijomis, bet, manau, dabartinė šitos koncepcijos būklė jau leidžia tikėtis, kad ir pats įstatymas ne už kalnų pasirodys. Manau, kad rudenį turėtume turėti galutinį rezultatą“, – pasakojo A. Gelūnas.

Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.

„Dėl kalbos cirkuliavimo viešoje erdvėje, tai svarstoma, kad galima būtų kreiptis ta kalba, bet atsakymas iš valdiškos institucijos, be abejo, yra tik valstybine kalba“, – sakė ministras.

DELFI primena, kad Lietuvoje gatvių ir vietovardžių rašyba ne valstybine kalba yra draudžiama, nors kai kuriuose Vilniaus krašto rajonuose – pavyzdžiui, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – gyvena beveik vien tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai.

„Koncepcija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad ją galima būtų teikti derinti kitoms ministerijoms. Kai jos pateiks savo išvados, tai darbo grupė, kuri dirba Kultūros ministerijoje, pakoreguos koncepciją pagal tas pastabas, bandysime atsižvelgti ir tada bandysite teikti įstatymą“, – pridūrė A. Gelūnas.

Viešuosius užrašus pateikti valstybine kalba nurodo Valstybinės kalbos įstatymas. 1999 m. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo nurodyta, kad gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Didžiausios problemos dėl gatvių pavadinimų dvikalbystės yra kilę Šalčininkų rajone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra nurodęs nelietuviškas gatvių pavadinimų lenteles nuimti, tačiau savivaldybės administracija sprendimo nevykdė motyvuodama, esą su tuo nesutinka savininkai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui
  2. Grupė Europos Parlamento narių paneigė šmeižtą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo Lietuvoje

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Laisvė says:
    10 m. ago

    vėl tas prakeiktas nuolankumas, tegul tuteišai tipo norvil, dovgird, dovgelo, jagelo, tevel, ploksto, lento, įrodo pagal kokią senelių ar prosenelių linija jie tapo tuteišais, ar tai kad slavų okupacijos metais buvo prievarta užrašomi lenkais, rusais ar gudais, nes priešingu atveju buvo susidorojama fiziškai, pavogiamas turtas, didinami mokesčiai, yra pagal Europos teisę. Tokie leidimai okupantų kolonistams užrašinėti savo kalbomis vietovardžius yra Tėvynės išdavimas

    Atsakyti
  2. Elenytė says:
    10 m. ago

    Išsidirbinėjimas ir daugiau nieko.

    Ar ta tautinė mažuma tik šiandien pradėjo gyventi Lietuvoje? Per šitiek metų nesugebėjo išmokti valstybinės kalbos nors tiek, kad bent galėtų perkaityti gatvės pavadinimą šia kalba…? Trūksta žodžių.

    Šitaip jie neikada nesugebės tapti visaverčiais Lietuvos piliečiais. Gaila, kad niekas nesuinteresuotas jiems padėti tai padaryti – jie nuolat tolinami nuo Lietuvos. Įdomu kokiu tikslu?

    Atsakyti
  3. Ku Klux Klan says:
    10 m. ago

    🙂
    —– kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.—-

    Vilniuje kiet tokių trečdalių bus?

    —— Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.——–

    Teismai nepriima dokumentų užsienio kalba rašytų (net rusų kalba), būtinas vertimas į lietuvių kalbą, o čia anonizmas kažkoks. Tai kaip gi tas “pilietis” integruosis, jei jam nereikia net lietuvių kalbos vartoti…

    Kitas dalykas, ar gali tos “mažumos” pasus parodę įrodyti, jog yra mažumos ir tautinės? Kokiais dokumentais tai bus grindžiama? Lenkų korta?

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Ir kas siūlo?
    Melianas. Nelietuvis.
    Negalima jiems nusileisti jau vien dėl to, kad jie šitai būtų išsikovoję savo antiįstatymišku elgesiu.
    Jei vieniems pažeidėjams leisim, tai visi, kas ką užsinorės, tas tą ir darys.

    Atsakyti
  5. Vytautas says:
    10 m. ago

    lietuviai vienykimės apie Songailą.

    Atsakyti
  6. Rainys says:
    10 m. ago

    Skaitau ir stebiuosi – ar visi lietuviai iš tikrųjų kažkokie fašistai pasidarė, ar istorijos nežino, ar Vakaruose nėra buvę? Užrašai vietine kalba siūlomi ne vietoje užrašų valstybine lietuvių kalba, o šalia jų, ir ne bet kur, o tik ten, kur vietinių gyventojų (kitos negu lietuvių tautybės) yra virš trečdalio. Europoje taip yra visur, kur kompaktiškai gyvena vietinių tautinių mažumų (ne imigrantų) atstovai. Taip parodoma pagarba jiems, nes mažumų kalbos – irgi Europos kultūros paveldas. Lenkų kalba Lietuvoje irgi nėra vien tik užsienio kalba, tai viena iš istorinių Lietuvos kalbų (1697 – 1795 buvo LDK valtybinė kalba), kuria nuo XVI a. yra sukurta turtinga grožinė, mokslinė ir religinė literatūra, ir visa tai – mūsų (ne Lenkijos) kultūros paveldo integrali dalis. Ir Lietuvos lenkai su jų gyvenama Vilnija yra tokia pat Lietuvos dalis kaip, pvz., žemaičiai su jų gyvenama Žemaitija. Ar apie tai nepagalvojote?

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      10 m. ago

      “Ir Lietuvos lenkai su jų gyvenama Vilnija…”
      ————————–

      Niekada jokios “Vilnijos” Lietuvoje nebuvo iki 1920 m. okupacijos, kada lenkai ir šūdlenkiai užgrobė Lietuvių Tautos žemes ir pavadino jas “Litwa Srodkowa”.

      Buvo ir yra istorinė-etninė Lietuvių Tautos žemių dalis Rytų Lietuva, kurios didesnė dalis šūdlenkio Pilsudskio-Ginioto pastangomis dabar yra aneksuota Baltarusijos, o pietinę dalį iki šiol yra užgrobusi Lenkija.

      Ir niekada šios žemės nebuvo Lenkų Tautos etninėmis žemėmis. Netgi Varšuva (lietuvių ir jotvingių įkurta 12 amžiuje Veržuva) yra jotvingių teritorijoje, užgrobtoje lenkų (mozūrų) 13 amžiuje.

      Atsakyti
  7. Elenytė says:
    10 m. ago

    Pone Rainy, Jūs rašote: “Europoje taip yra visur, kur kompaktiškai gyvena vietinių tautinių mažumų (ne imigrantų) atstovai. Taip parodoma pagarba jiems, nes mažumų kalbos – irgi Europos kultūros paveldas.”

    Tada norėčiau Jūsų paklausti, ar tikrai taip yra visur? Ar taip yra Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje (kad ir Kaliningrado srityje), Latvijoje, nes ten irgi gyvena daug lietuvių, kurie į ten neemigravo, o yra tų vietų etniniai gyventojai?

    Jūs sakote, kad taip išsaugoma tautinės mažumos kalba. Suprasčiau, jei taip saugotume visas tautinių mažumų kalbas: ir totorių ar karaimų, žydų, kuriomis kaba Lietuvoje nuo senų laikų gyvenančios tautinės mažumos, kurių irgi negalėtume prilyginti imigrantams, nes jie buvo į Lietuvą atsivežti ir jiems buvo pažadėtos gyvenimo sąlygos, neblogesnės nei ten, kur jie prieš tai gyveno. Net tas žodis “mažumos” jiems labai tinka. Tačiau išimtis daroma tik lenkų tautinei mažumai, kuri yra ne tokia jau ir mažuma.

    Tada elkimės su visais vienodai. Rašykime Klaipėdos krašte gatvių pavadinimus ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai, steikime valstybines mokyklas su vokiečių dėstomąja kalba, nes šiose dabartinės Lietuvos vietose irgi kelis šimtmečius gyveno ne tik lietuviai, o ir viokečiai, kurių palikuonių, per stebuklą, vis dar yra Lietuvoje. Kodėl nesame ir jiems tokie pat geranoriški ir supratingi kaip lenkams?

    Neturiu absoliučiai jokio neigiamo nusistatymo nei prieš lenkus, nei prieš lenkų kalbą, bet nematau ir nieko tokio šios tautos, šios kalbos išskirtinumo prieš kitų Lietuvoje šimtus metų gyvenančių tautų atstovus ar jų kalbas, kad tik jiems būtų daromos tokios išimtys. Ar tai tik todėl, kad jų daugiau, kad jie kovingesni?

    Ir kaip tada galima paaiškinti valstybinių mokyklų buvimą, kuriose dėstomoji kalba yra rusų kalba? Ar ten tikrai mokosi rusų etninė tautinė mažuma, ar ten mokosi bent jau į Lietuvą prieš šimtmečius atsikėlusių sentikių, kurie bėgo nuo caro Petro 1-ojo reformų Rusijoje, palikuonys?

    Dabartinės Šiaurės Vokietijos siena ribojasi su Danija. Šioje Vokietijos dalyje gyvena daug etninių danų. Taip jie turi privačių daniškų darželių, valstybinėse mokyklos šioje Vokietijos dalyje galima mokytis danų kalbos kaip vienos užsienio kalbų. Bet gatvių pavadinimai Vokietijoje rašomi vokiškai, o Danijoje daniškai, nors ten irgi gyvena daug etninių vokiečių.

    Vokietija savo tautiečiams, likusiems už dabartinės Vokietijos sienų, pasiūlė dideles lengvatas ir galimybes persikelti gyventi į Vokietiją, jei jie nori išsaugoti savo vokiškąjį identitetą, bet neprievartauja kitų šalių, kuriose, po sienų padalijimo liko gyventi vokiečai, kad tos šalys užtikrintų vokiečiams sąlygas mokytis vokiečių kalba, reikalus valstybinėse įstaigose tvarkyti vokiečių kalba ir kad jie net gatvių pavadinimus jiems užrašytų irgi vokiškai. Bet jie ir patys jokių išskirtinių privilegijų neteikia Vokietijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, nes visiems Vokietijos piliečiams galioja tos pačios teisės ir tos pačios pareigos, nepriklausomai nuo kilmės, rasės, tautybės ar dar ko nors.

    Atsakyti
  8. Vaida says:
    10 m. ago

    Pasityčiojimas iš Lietuvos ir lietuvių

    Atsakyti

Komentuoti: Elenytė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Šiemet bus pradėta tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Ministerija laikinai stabdo Kultūros kelių projektą

2021 03 02
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2021 02 28
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
Prezidentas: Lietuva turėtų geriau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes

Prezidentas: Lietuva turėtų geriau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau
  • Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu
  • Seimas ruošiasi Pavasario sesijai – numatoma surengti 50 posėdžių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1179; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1074; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 885; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 763; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 578; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Šiemet bus pradėta tvarkyti 18 paveldo vertybių

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
3
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis ne tik tęsti seniau pradėtus darbus,...

Skaityti toliau

Ministerija laikinai stabdo Kultūros kelių projektą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
1
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Kultūros ministerija stabdo Kultūros kelių projektą ir artimiausiu metu pradės reikalingus veiksmus tam, kad teisinis šio projekto reglamentavimas būtų aiškesnis,...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Virginija apie Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
Kitas straipsnis

LRT „Savaitės atgarsiai”: kokie bus santykiai su lenkais – amžinas konfliktas ar kultūringas dialogas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai