www.ziniur.lt



Birželio 3 d. „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ žurnalistas Audrys Antanaitis apie svarbiausių valstybinių lietuvių etninės kultūros ir Lietuvos paveldo įstaigų veiklą ir ateitį kalbėjosi su Etninės kultūros globos tarybos nariu, etnologu Jonu Vaiškūnu, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, menotyrininke Jūrate Markevičiene ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu.
Birželio 1 d. Seimo sudaryta darbo grupė nusprendė, kad etninė kultūra ir paveldas yra susiję, todėl, formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką, tikslinga ir etninę kultūrą, ir kultūros paveldą vertinti bendrai. Vadinasi, būtų sujungtos etninę kultūrą ir kultūros paveldą kuruojančios institucijos? Ar to reikia? Ar etninė kultūra valstybei nėra svarbi? Ar daug sutaupytų valstybė, etninę kultūrą pavertusi kultūros paveldo dalimi?
Klausykite laidos įrašo:
Tai žinoma, kad etninė kultūra yra kultūros paveldo dalis ir seniai reikėjo šitas institucijas sujungti. Kiek klausiau tos laidos, vis nesupratau ko čia taip pergyvenama. Galų gale susidariau įspūdį, kad giluminė nerimo priežastis- mažės etatų ir daliai ekspertų (kitų žmonių gyvenimo reguliuotojų) teks eit ieškot kito darbo. Tokie ir purkštauja, o šiaip tai suaugusių žmonių žaidimai viskas. Vietoje “etninės kultūros” jau galima rašyti “sceninė kultūra”, nes žmonės savo gyvenamoje aplinkoje nei dainuoja tas dainas, nei šoka tuos šokius, o iš papročių likę tik imitaciniai judesiai. Kaip sakoma (dainuojama), laiko nesustabdysi…
Anonimei “g”. Reiks ieškoti kito darbo? Atsikvošėkite. Ekspertai dirba iš patriotizmo visuomeniniais pagrindais ir leidžia savo asmeninius pinigus. Prieš aušinant burną reikia kreiptis į smegenis. Jei dar jos yra. Jei nebėra, tai galima kitų atsiklausti.
Gerai, atsiimu žodžius dėl darbo. Bet man dar daugiau klausimų tada kyla. Jei patriotai etnokultūros ekspertai plėšosi be atlygio, tai man jie panašūs į tokius romuviečius, kurie irgi stengiasi gaivinti tai, kas pasmerkta. Pasmerkta todėl, kad laikai pasikeitė, visai kitos žinios ir patirtis šiandien formuoja pasaulėžiūras, o jie vis graudena apie saulelę- motulę, šventąją ugnį ir pan. Sakau, man visada įtartinai atrodo suaugę žmonės rimtai žaidžiantys vaikiškus žaidimus. Taip ir su ta etnokultūra. Ten gi didesnę dalį reikėtų mest į istorijos šiukšlyną (ar į dulkėtas lentynas)- visokie žaidymėliai simboliais, beprasmiai ritualai, o ir tos dainos tiesą sakant užknisa savo monotonija ir pasenusia problematika (nors girdėjau neseniai įdomų jaunimo kolektyvą “Devyni” ir man paliko įspūdį, dar toks “Aleva” iš Kauno kartais tikrai šiuolaikiškai ir įdomiai suskamba. O tos bobutės su skarytėm scenoje… na nuobodu žiauriai. Šokiai tai visai smagūs kai kurie, kuria geras galimybes priartėt prie priešingos lyties kūno, o to visiems ir visada reikėjo ir reikės. Man dar vertinga atrodo etnobotanika, senieji gydymo būdai (tik su kritišku požiūriu), gal dar ką nors rasčiau, bet būtent, pats rasčiau, o ne kažkokios institucijos prirodytų. Čia ir yra visas žavesys, kai pats randi, pats tyrinėji, pats naudojiesi, o ne tai, kad atneša ant lėkštutės padėję kažinkokie ekspertai ar institucijos. Žinau tą argumentą, kad institucijos tik išsaugo, kad tokie kaip aš galėtume rasti. Iš esmės nesutinku. Visuomenė turi judėti į priekį, vystytis, o visko saugojimas ir konservavimas tam kliudo kaip bereikalingas balastas. Kam lemta atmirti, nunykti, tegu taip ir būna, išliks tai, kas vertingiausia, nuo to atsispyrę privalome judėti toliau. Tikros žinios ir patirtis niekur neprapuola. Bet ką aš čia norėjau pasakyti…ai, nesvarbu…
Gerb. “g” , kalbant jūsų terminais “suaugę žmonės rimtai žaidžiantys vaikiškus žaidimus”..deja tą patį galima pasakyti ir apie bet kokias religines apeigas įskaitant ir katalikiškas.. 🙂 … ir jeigu įsigilinsi tai rasi prasmę, jei ne tai ir atrodys kaip žaidimas.
Ir jeigu kažkas mano, kad etnokultūrą “reikia mest į istorijos šiukšlyną” , tai tikrai tokie žmonės neturėtų spręsti etnokultūros likimo.
“…kalbant jūsų terminais “suaugę žmonės rimtai žaidžiantys vaikiškus žaidimus”..deja tą patį galima pasakyti ir apie bet kokias religines apeigas…”
– pagal Vytautą gaunasi, kad bet kokia ‘religija’ priklauso nuo noro ‘tikiu – netikiu’, ‘žaidžiu – nežaidžiu’. Gentyse kitaip, priklauso nuo Žynio gebėjimo rasti ryšį su ‘dvasiniu’ būviu ir tuo pagrindu Gamtos sąrangos aiškinimo gentainiams. Dabartinis ‘mokslas’ yra ‘teisingas’ tik šiandien – rytoj bus kitas ‘mokslas’, bet mokslo ‘tikėjimu’ nevadiname 🙂 tai pagrindas mūsų pasaulėžiūros.
Ievarai, … terminą “žaidimas” panaudojo “g”… aš tik norėjau pasakyti, kad “žaidimas” atrodo tada kai negerbiamas kitų žmonių tikėjimas, pasaulėžiūra ir kultūra, … o bėda ta kad mūsų kultūra kažkam jau atrodo kaip žaidimas (arba tendecingai norima kad visiems taip atrodytų)…tipo, išraukime save su šaknim ir integruokimės…
Vytautai,
manau, kad Ievaras, kaip ir kiti pusžydkrikščionys, visada paieškos tavo silpnų žodžių – menkinti nežydkrikščionizmą.
CHA
Ievarai ir “g”, ar jūsų nepasigedo kokie pacanų forumai apie BMW ar mobiliakus ?