Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

J.Girdzijauskas. Lietuvių–lenkų santykių atomazga ar perkrovimas?

www.alkas.lt
2011-05-27 09:05:48
4

Jurgis Girdzijauskas, www.voruta.lt

Du lietuvių autorių (politiko Gintaro Songailos ir žurnalisto Eldorado Butrimo) straipsniai dienraštyje „Rzeczpospolita“ (Žečpospolita) apie nesusikalbėjimo priežastis buvo unisoninės Lenkijos žiniasklaidos (ir ne tik) kaltinimų Lietuvai ciklo baigties (reikia viltis) ženklas.

Be atgarsio neliko ir  Lietuvos inteligentijos balsas paskelbus du kolektyvinius pareiškimus lietuvių–lenkų santykių reikalu.

Kaip ten bebūtų, pagrindinis inteligentų šūkis buvo toks: kai politikai susitarti nesugeba, mes „išvaduosim pasaulį“, aišku, pirmiausia sugriausim „lietuviškus mitus“, ištiesim kaimynui ranką ir problemos bus išspręstos be politikų. Tiesą sakant, tai irgi yra „politinis ėjimas“.

Kad iš Lenkijos pusės Lietuvos „mokymo“ era slūgsta, patvirtintų politiko ir buvusio ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio (Jano Vidackio) mūsų santykių vertinimai bei diplomatiški signalai išsakyti dienraštyje Gazeta Wyborcza (Gazeta Vyborča). Taip pat lenkų inteligentų grupės kreipimasis (Lietuvos žinios, www.lzinios.lt, 2001 m. gegužės 26 d.) į savos valdžios atstovus, ypač ministrą Radosławą Sikorskį, dėl santykių su Lietuva plėtojimo pagarbos ir supratimo dvasioje.

Smolensko katastrofoje, tarp kitų Lenkijos elito atstovų, žuvus Prezidentui Lechui Kačynskiui (Lechui Kačynskiui), netekome atviros Lenkijos „kresinės“ politikos amortizatoriaus.

Valdančiosios (kartu su liaudininkais) Pilietinės Platformos nesėkmės, artėjantys rinkimai bei santykių „perkrovos“ su Maskva vilionė leido tradiciškai „paspausti“ Lietuvą. Dešiniųjų tai „tradicinė“ kryptis. Dabar jiems teko(teks?) tarpusavy palenktyniauti, kurie suras Lietuvoje daugiau blogiukų lietuvių.

Blogiausia yra tai, kad tas „paspaudimas“ buvo nutaikytas į tas Lietuvos vidaus politikos sritis, kurios nebuvo dvišalėmis sutartimis sureguliuotos ir nebe lietuvių politikų neatidumo, tapo ne tarpvalstybinių derybų dėl „standartinio“ modelio nustatymo, o inertišku stipresniosios kaimynės propagandinio ir ekonominio spaudimo objektu. Pirmiausia turiu galvoje Lietuvos lenkų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose originalia forma, bei tos pačios piliečių grupės švietimo gimtąja kalba klausimus.

Paradoksalu, kad Lietuvos lenkų švietimo padėtis yra nepasiekiamas kitų valstybių lenkų mažumoms standartas. Tad Lenkijos kaltinimai Lietuvai šiuo klausimu išsakomi nepagrįstai, nepadoriai ir ksenofobiškai lietuviškumo atžvilgiu (suprask, valstybinio kalbinio standarto švietimo sistemoje funkcionavimui). Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, tokie fobiški lenkų priekaištai negalėjo būti ir nebuvo suprasti taigi ir paremti. Tiesa, aš įžvelgiu tarp savo tautiečių fobijų, tačiau ne tokių, kurias mums inkriminuoja, beje, ir p. J. Vidackis. Ir tai nėra lietuvių „fobijų“ ir lenkų „išdidumo“ klausimas, veikiau įvairių grėsmių suvokimas bei bejėgiškumas jas įveikti ir, būtent išdidumo gerąja prasme stoka.

Kita sritis, kur Lenkija jautėsi pajėgi „pareguliuoti“ Lietuvos konstitucines nuostatas, yra aukščiau minėtų piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimas. Reikalas, vėlgi, pirmiausiai buvo ne tik Lenkijoje, bet ir Europai pristatomas neetišku būdu, nevengiant net šantažo. Nors buvo, o ir toliau (pvz., p. J. Vidackio svarstymų išvadoje), operuojama „argumentu“, jog Lietuva pažeidžia „europinis standartus“, nevykdydama dalies Lietuvos piliečių pageidavimų, tos pačios Europos Sąjungos teisingumo teismas aiškiai pareiškė, kad minėta problema yra ES narės vidaus reikalas, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes. Ponas J. Vidackis buvo malonus pateikti padrąsinančių pavyzdžiu iš vokiečių-prancūzų, austrų-italų ir net rumunų-ukrainiečių pasienių apie tautinių santykių reguliavimą, bet neaptarė lenkų tautinės mažumos statuso tose šalyse, ypač švietimo būklės. Kodėl? Juk Punsko lietuvių statusas Lenkijos valstybės mastu nelygintinas su sostinės Vilniaus aplinkos lenkų statusu, apie ką sarkastiškai primindavo Jacekas Kuronis, vienas iš iškiliausių laisvos Lenkijos politikų. Vienokias problemas lenkams sudaro Lenkijos lietuviai, kitokias Lietuvos lenkai. Šitai lietuviai sveria racionaliai, pagal patirtis ir grėsmes šalies integralumui, taip pat atsižvelgdami į abiem pusėms žinomus ES standartus, taip pat ir  lenkų bendrijos gyvybingus poreikius.

Lenkija inkriminavo Lietuvai nepagarbų elgesį (kažką jau neva pažeidžiantį) dėl tautinių bendrijų gausiai apgyvendintų vietovių vietovardžių ir gatvių užrašų pageidaujama kalba.

Dar daugiau, Lenkija, jos viešoji nuomonė, mielai į Lietuvą nurodo, kad ši sektų švedų ir suomių santykių pavyzdžiu. Taip, iš tikro taip būti galėtų, ir net privalėtų. Tačiau lenkai nesugeba pažvelgti į Lietuvą per švedišką atsakomybės prizmę, todėl savo lūkesčius išsako, kaip visų konfliktinių lūžių su Lietuva metu: diktatu, egoizmu, susitvardymo ir abišalių interesų ignoravimu. Tuo nenoriu pasakyti, kad Lietuva yra išgyvendinusi savo egoizmą, tačiau jisai racionaliau negu lenkuose pagrindžiamas valstybės ir tautos išlikimo, taigi ginties motyvais.

Mes, lietuviai, vertiname ir turime stiprinti tuos savitarpio pasitikėjimo ir supratimo darbus, privalome vadovautis gerąja atmintimi. Bet tai privalo daryti ir Lenkija, kuri draugystės vardan privalo atsakingiau pasverti savo interesus ir prisiminti, kokius resursus naudojo bei naudoja „stiprindama“ mūsų, lietuvių pasitikėjimą ja, ir viduje tegul išanalizuoja, kodėl iki šiol, o ypač per pastaruosius metus, to pasitikėjimo vieni kitais nepasiekėme. Vėl smarkiai nutolome nuo, rodos, abiejų pusių racionaliai pageidaujamo švedų–suomių susipratimo lygmens.

Priminsiu tiems skaitytojams, kurie nežino problemos esmės. Suomius istorijos bėgyje dominavę švedai, šiems subrandinus poreikį kurti savo nepriklausomą valstybę, jų siekius pozityviai įvertino, suprato ir visapusiškai rėmė.

Lenkų kalba sukurta lietuviškoji aukštoji kultūra yra ir dabar mūsų valstybėje lietuviškai jau kuriamos aukštos kultūros sudedamoji dalis. Kai švedai rėmė suomiško universiteto kūrimą, Lenkija paimdama Lietuvos sostinę, Vilniaus universiteto pastogėje nematė reikalo leisti net lietuvių kalbos lektorato. Czesławas Miłoszas (Česlovas Milošas) yra mums vienas iš Tėvynės ir patriotizmo sampratos ieškančių herojų. Jis puikiai išmanė lietuvių išlikimo dilemas, kritikavo mūsuose nepasitikėjimo savimi apraiškas, bet jų nesmerkė ir ultimatumų netaikė. Mes, man regis, jaučiame ir studijuojame savas klaidas, bet ir galimybes išlikti. Negi lenkai to nemato?

Lietuvos lenkai turi teisę ir net pareigą įsitvirtinti, kultūriškai atgimti, kaip ir lietuviai po okupacijų nelaimių ir pasimetimo. Lietuviai, tai suprasdami, pagal savo išgales sudarė jiems sąlygas įvairių lygių mokyklose bei universitetuose  kurti geresnę savo ir Lietuvos ateitį. Ir tai nėra vienos dienos, o kartos ar net kelių kartų darbas. Lietuva dirba ramų, bet labai nedėkingą valstybės pamatų ir piliečių gerovės stiprinimo darbą, žino ir supranta įsipareigojimus ES, pirmiausiai savo istorinės sąjungininkės, o dabar kaimynės Lenkijos atžvilgiu. Bet tą darbą dirba atsižvelgdama į visas aplinkybes, istorinę patirtį, dabartinius sunkumus ir trukdžius. Tad džiugu, kad ambasadorius J. Vidackis atkreipė dėmesį į žeminačius Lietuvos diplomatų orumą (buvusio Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje Egidijaus Meilūno ir dabartinės ambasadorės Loretos Zakarevičienės) „atsisveikinimo“ ir „pasveikinimo“ Lenkijos URM procedūras.

Sveikintini p. J. Vidackio signalai, duodantys suprasti, kad ligšiolinė, labiau Maskvos nei Lietuvos interesus atitinkanti kaimynės Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu patiria fiasko, ir Lenkijai perimant vadovavimą ES, su Lietuva galbūt bus elgiamasi pagal ES galiojančius standartus. O juos, beje, ligi šiol Lenkija interpretavo labai laisvai, ir kelių istorinių vietovardžių sugrąžinimas originalo kalba Punsko valsčiuje, kaip pajutome iš tolesnių jos žingsnių, tebuvo tik savireklamos iškaba, o ne geru abipusiu supratimu grindžiamų santykių tvirtinimas (užtenka pažvelgti į rimtas Lenkijos lietuvių švietimo problemas, lietuvių kultūrinio ir materialinio paveldo nepripažinimą ir t. t.). Bet Lenkija turi teisę pati pasirinkti, pagal savo potencialą ir galimybes tuos standartus, kuriuos vienaip ar kitaip įgyvendina.

Taigi džiaugiamės, kad dirbsime ramiai, atsakingai, pagal ES standartus, kurie reikalingi abiems valstybėms, ir kad tame darbe talkins, stiprinant politikų darbą, ta Lenkijos bei Lietuvos inteligentijos ir visuomenės dalis, kuriai rūpi savos bei kaimyninių valstybių saugumas, integralumas ir geri bei visaverčiai santykiai.

Linkiu geros kloties stiprinant tarpusavio supratimą ir bendrų interesų gynimą be piktnaudžiavimo ES šūkiais, kuriuos juk galime kartu padėti stiprinti bei modeliuoti, atsižvelgdami į savo kraštų specifiką ir galimybes.

Susiję straipsniai:
G.Songaila. Lenkija ir Lietuva –psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?

Voruta - Lietuvos istorijos laikraštis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  2. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žygis says:
    14 metų ago

    Sulygink man Suomijos – Švedijos santykius su Lietuvos – Lenkijos.
    Tokie straipsniai neleidžia lenkams suprast, kad Lietuva Lenkijai niekada nepriklausė, mes esam laisvi žmonės. Manau, tinkamiausia pozicija lenkų šovinistų atžvilgiu būtų tiesiog juoktis iš jų.

    Atsakyti
  2. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    14 metų ago

    _Suomijoje gyvena tik apie 6 proc. švedų, tačiau švedų kalba esą yra praktiškai oficiali kalba šioje valstybėje. _

    Tai SUOMIAI, kalbantys švedų kalba. Švedija 1920 metais nebandė karine jėga užgrobti Suomijos ir nekūrė aplink Helsinkį “Vidurio Suomijos”. Švedų savanoriai kariavo už Suomijos nepriklausomybę 1939-1940 metais prieš SSSR.

    Atsakyti
  3. Nick Uselis says:
    14 metų ago

    Lithuania and Poland. Don’t they have better things to worry about!

    Atsakyti
  4. Antanas Kinčius says:
    14 metų ago

    Mannerheim- Suomijos švedas…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Negalima! apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Rimgaudas apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Bartas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • Kaip išrinkti tinkamiausią telefoną tėvams?
  • Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais
  • Pomidorai: ar žinote, kaip ilgai juos galima virti bei kepti?

Kiti Straipsniai

1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Traukinys

Traukiniai tarp Vilniaus ir Varšuvos važiuos greičiau ir dažniau

2025 05 28
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

Prezidentas lankosi Lenkijoje

2025 05 19
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

2025 04 22
Vilniaus Verbos

Vilniaus krašto verbos ir trijų šalių Kūčios – šias tradicijas pristatančios paraiškos pateiktos UNESCO

2025 04 14
Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime, 2013-12-15

Pristatoma Gintaro Songailos knyga apie signatarą Kazimierą Uoką

2025 04 09
Pasirašytas susitarimas su „ORLEN Lietuva“

R. Šimaitis. Lenkijos „Orlenui“ Lietuvos valdžia skiria milijonus, o lietuviams įveda būsto mokesčius?

2025 03 29
Krašto apsaugos ministerija

Lietuva traukiasi iš konvencijos dėl Priešpėstinių minų

2025 03 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Negalima! apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Rimgaudas apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Bartas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Rimvydas apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Siūloma asmens tapatybės kortelėje įrašyti duomenis apie tautybę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai