Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Razauskas. Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo

Dainius Razauskas, www.alkas.lt
2011-05-22 11:33:49
30
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ne taip seniai lietuviškos kultūros niekintojų biblioteka pasipildė dar vienu kūriniu – Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurio autoriai iškėlė sau tikslą nuvainikuoti, arba paprasčiau tariant, sudirbti Lietuvoje įsigalėjusią legendą apie didvyrišką Pilėnų gynybą.

Daug kam netikėtai moderniųjų kryžiuočių pusėn šiemet stojo ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Užuot pasistengusi, kad būtų deramai paminėtos lietuvių tautinei ir patriotinei savimonei svarbios neeilinės Žalgirio mūšio metinės arba pakovojusi už lietuviško istorinio filmo reikalus, Kraštą saugoti pašaukta ministerija premiją už patriotiškumo ugdymą skyrė Pilėnų žygdarbį sudirbti pabandžiusiems  Baronui ir Mačiuliui.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, matyt perskaitė tik knygos „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ pavadinimą, o 600 puslapių tekstui laiko nerado. Kitaip neišeina paaiškinti tokio ministrės sprendimo.

N.Vėlius apie baltų religijos ir mitologijos rašytinius šaltinius rašė: „Beveik visi tie šaltiniai parašyti žmonių, nusistačiusių prieš baltus ir jų religiją. Todėl jų informacija negalėjo būti objektyvi, jie visų pirma stengėsi iškelti tuos baltų religijos bruožus, kurie žemintų ją ir jos išpažinėjus” (BRMŠ I, 29).

Tad tikroji baltų kultūros tyrinėtojo priedermė turėtų būti rašytinių šaltinių deideologizavimas. Tuo tarpu tokie krikščioniškai užsiangažavę rašytojai kaip D.Baronas, D.Mačiulis užsiima  tolesniu istoriniuose šaltiniuose perteikiamų žinių falsifikavimu.

D.Baronas „užtikrintai debiutavo“ šioje srityje 2004 m. „Naujajame židinyje“ (Nr. 9-10) paskelbdamas  rašinį „Pagoniškos Lietuvos bergždumas šiandienos Lietuvai“. Vėliau šis straipsnis buvo perspausdintas internetiniuose vartuose Bernardinai.lt.

Skelbiame nespausdintą mitologo ir religijotyrininko dr. Dainiaus Razausko komentarą, skirtą anam D.Barono rašiniui.

www.alkas.lt

Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo

Dainius Razauskas, www.alkas.lt

Prisipažinsiu, jog nesu nuolatinis Jūsų svetainės [Bernardinai.lt – Alkas.lt pastaba] lankytojas ir Jūsų leidinio [„Naujojo židinio“ – Alkas.lt pastaba]  skaitytojas, ir istoriko Dariaus Barono poleminį straipsnį „Pagoniškos Lietuvos bergždumas šiandienos Lietuvai“ perskaičiau tik kitų paakintas. Taip pat iškart pasakysiu, kad nesu nei krikščionis, nei „pagonis“, nei ateistas, t. y. bedievis (siaurąja šių sąvokų prasme), todėl mėginimas mano užnugaryje įžvelgti kokius nors „grupinius interesus“ iš tikrųjų būtų visiškai bergždžias.

O štai Darių Baroną per minėtą jo straipsnį išvydau stovint būtent krikščionijos „grupinių interesų“ gynyboje, net ne gynyboje, o stačiai žygiuojant į mūšį. Ir tuo jis bematant pavertė mane virtualiu „pagonimi“.

Mat pagrindinis ir iš esmės vienintelis Dariaus argumentas už krikščionybę straipsnyje buvo tas, kad „nugalėtojai neteisiami“. Ir jeigu krikščionybė Europoje, Šiaurės Rytų Europoje ar bent jau tuometinėje Lietuvoje nebūtų nugalėjusi, tai nebūtų apie ką ir kalbėti.

Tačiau kaip tik šito „argumento“ atžvilgiu žmonės pasidalija į kilniuosius, širdy juntančius poreikį ginti nugalėtuosius, stoti silpnojo pusėn, ir prisitaikėlius, visuomet stipenančius paskui nugalėtoją ir grūmojančius iš už jo nugaros. Tas pats „romantiškas“ jausmas, kuris verčia palaikyti indėnus jų teisingoje kovoje prieš baltuosius, kuris paskatino kilniausius baltuosius parašyti apie šią indėnų kovą tiek gražių knygų bei susukti filmų, kaip tik jis, šitas jausmas, besidominčius Lietuvos praeitimi verčia stoti „pagonių“ pusėn. O kadangi tuo kilniu jausmu savo tauriausioje esmėje yra tiesiog sunkte persunkta pati krikščionybė, tai leisiu sau išsakyti visai „eretišką“ įvaizdį – įsivaizduokite nukryžiuotąjį Kristų „indėnų-pagonių“ pusėje, drauge jų beviltiškoje, tačiau teisioje kovoje prieš Jo vardu apsiginklavusias kraugerių skerdikų ordas. Ar reikia priminti konkistadorų „žygdarbius“, kad bent šiek tiek atauštų įkarštis dėl „krikščioniškųjų vertybių“ pranašumo?

Todėl tikrosios, pirmapradės krikščionybės nereikia taip lengvabūdiškai sutapatinti su viduramžių Bažnyčia, šituo Romos imperijos įpėdiniu, šalia pašipusio kalavijo prie diržo prisikabinusiu dar ir kryžių.

Menkoms sieloms labai jau didelė pagunda grūmoti ir plyšoti iš už Kristaus nugaros, dėl to ir šiuolaikiniai krikščionybės apologetai neretai labiau primena fariziejus nei krikščionis dvasioje.

Darius Baronas minėtame straipsnyje rašo, jog pasididžiavimas „senove“ tėra „paprasčiausias tuščios puikybės vaisius. Tokios pat puikybės aidas skamba žodžiuose, esą lietuviai – paskutiniai Europos pagonys. Taip tautinio nevisavertiškumo komplekso skarmalą išvertus į kitą pusę, juo norima gėrėtis kaip dėmesio verta vertybe“. Kas jau kas, o autorius savo „skarmalą“ tikrai išvertė – kartu su visais jo nevisavertiškumais!

Galėčiau dar gerokai pašmaikštauti, tačiau tuomet Darių visai jau paversčiau savo priešu, o save – „pagonimi“. Mano giliausiu įsitikinimu, visų šitų kalbų tikroji prasmė, jei tokia išvsi yra, gali būti ne vienos ar kitos pusės „grupiniai interesai“, ne „galutinė krikščionybės pergalė“ (kurios geismas šiaip jau išduoda tik skilusios, skelinčios sielos troškimą sutriuškinti savo projekcijas) ar „pagonybės reabilitacija“ (kuriai gyvuoti šiaip jau niekas netrukdo išskyrus jos pačios gyvybingumo stoką), bet atsipeikėjimas iš jų ir atsivėrimas tiesai, tiek mokslinei (istorijos, religijotyros, mitologijos ir kt.), tiek dvasinei, nemėginant jos savintis ir paversti ginklu savo naudai. Tiesa turėtų būti didesnė už „mano“ ar „tavo“, juoba dvasinė tiesa – nekalbant apie patį Dievą, kuris, jei būtų tik kūnas, tikrai jau būtų sudraskytas į gabalus nesibaigiančioje alkanų religijų, bažnyčių ir sektų „komunijoje“.

Gerai žinoma, kad ikiraštės kultūros gyvavo sakytinės tradicijos, arba perdavos, būdu, ir tokiu būdu būdavo saugoma ir iš kartos į kartą tūkstantmečius perduodama tokia galybė tekstų, kad šiuolaikinis „raštininkas“ net jų pavadinimų įsiminti nebegali (apie tai, kad už raštą žmogus sumoka atmintimi ir supratimo gelme, Europoje kalbėjo Sokratas, nedelsiant užrašytas Platono). Tai liudija visų pirma Indijos kultūrinis palikimas, kur iki šiol tebegyvuoja ir tiesioginiam tyrinėjimui yra prieinamos seniausios sakytinės perdavos. Be to, antropologai iki šio nėra aptikę tokios tautelės ar genties, kuri išvis neturėtų sakytinės tradicijos, taigi ir atitinkamo tekstų korpuso, dvasinių mokymų ir t.t. Jei lietuviai, prieš Lietuvoje įsigalint krikščionybei, tokios sakytinės perdavos nebūtų turėję, dėl to jie būtų visiškai unikali tauta, verta juoba didesnio mokslininkų susidomėjimo! (Apie visišką kultūrinės antropologijos neišmanymą ir ideologinius prietarus senosios Lietuvos kultūros atžvilgiu, naiviai perimtus iš tendencingų lenkų pozityvistų ir įsigalėjusius tarp Lietuvos istorikų, jau yra rašę Gintaras Beresnevičius, Daiva Vaitkevičienė, Pranas Vildžiūnas, tačiau perniek.)

Esminis sakytinės perdavos trūkumas yra tas, kad jai perimti ir įsisavinti reikia labai daug laiko ir pastangų, taigi tuo gali užsiimti tik saujelė „profesionalų“, kurie tampa tradicijos laidu tiesogine žodžio prasme („liaudies kultūra“ ar „tautosaka“ tėra jos dirva ir kartu periferija). Tą saujelę dvasinės tradicijos nešėjų pašalinus ar izoliavus, laidas nutrūksta (nors dirvoje sėklų gali likti, kurios tik laukia, tarsi žiemkenčiai, savo pavasario). Užkariautojams labai paranku: galima sakyti, kad nieko ir nebuvo. Juoba kad dvasinė tradicija jos nešėjų paprastai dargi slepiama nuo „profanų“ (šiuo atveju – atėjūnų krikščionių). Daug ką bendrais bruožais galime spręsti iš Cezario užrašų apie galų druidus. Taigi iš to, kad „lietuviška pagonybė nesugebėjo palikti jokių patvarių liudijimų apie save“, rimtas mokslininkas neskubėtų daryti skubotų išvadų. Žinoma, svetimų interesų ideologui, paslaugiai išvertusiam savo „skarmalą“, labai paranku, kai nebėra jokių, Dariaus Barono žodžiais, „abejotinos vertės ‘protėvių tradicijų’“.

Iš pažiūros paradoksalią ar ne naivią Lietuvos valdovų ekspansiją į Rytus, beje, būta mėginimų paaiškinti ir tuo, kad milžiniškuose Rytų Europos plotuose iki pat Maskvos ir toliau tais laikais vietos gyventojų, galimas daiktas, dar daug kur buvo kalbama lietuviškai (ar bent jau artima rytų baltų tarme), taigi tos žemės galėjo būti suvokiamos kaip „savos“ būtent etnine prasme, ne tik feodaline. Neatmetant, žinoma, visokių karinių bei politinių motyvų, vis dėl to nevalia visai išleisti iš akių ir šio. Dariaus Barono požiūriu, „Lietuvos didieji kunigaikščiai ir jų politiką palaikanti bajorija norėjo tapti neabejotinais Rusios hegemonais. Žiūrint iš laiko perspektyvos, tokia ambicija atrodo visiškai absurdiška“. Absurdiška tokia „ambicija“ atrodo vėlgi tik iš „neteisiamų nugalėtojų“ pozicijos.

O dėl, pasak Dariušo Bãrono, „psichodelinių sutartinių“, tai matome gyvą pavyzdį, kaip į Lietuvos kultūrą iš pietvakarių žiūrima jau per penkis šimtus metų (nežinia, ar vien iš piktumo, ar gal iš savotiškos dvasinės negalios).

Pagrindinis tikslas, kurio minėtu straipsniu siekė Dariušas Baronas, regis, buvo „įrodyti, kiek esame skolingi aplinkiniam pasauliui“. Ką gi, iš esmės tėra trys priemonės tiek žmogaus, tiek bendruomenės, tautos dvasiai pavergti:

1) fizinė, karinė prievarta;

2) gundymai (lenkų „bajorų teisės“, „gerbūvio ekonomika“ bei pan.);

3) primestas, įbruktas, įdiegtas į širdį skolos bei kaltės jausmas.

Galime pasididžiuoti bent tuo, kad prievarta mūsų palaužti dar niekam nepavyko, o Dievui padedant susidorosime gal ir su pagundomis bei niekingiausia, menkystų agresija – visokiais nepaliaujamais kaltinimais. Nes galų gale pavergėjų pastangos visuomet yra bergždžios, nes tai, ką jie tegali laimėti, tėra lavonai ir išnaros, kad ir ištaisytos Dariušo „skarmalais“.

Kilnią ir tyrą, laisvę mylinčią sielą padrąsinčiau labai paprastai: nieko nebijok ir niekuomet, niekuomet nepasiduok. Nes Dievas su tavimi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  3. Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 30

  1. suomis says:
    12 metų ago

    Na iš Dangyro šito nesitikėjau. Kadangi D. Mačiulis ir V. Bacys (švietimo viceministras) mokėsi vienoje mokykloje, tai tas liberastiškumas yra istorijos pamokų spraga, nes tarybiniais laikais istorijos mokslas tarnavo mankurtizmo ugdymui.

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Liuks straipsnis.

    Pilietiškumas visada susišaukia su Pilėnais ir prakeiksmu okupant.žydkrikrikščionizmui.

    Na, o žydkrikščionizmo išskersta Lietuvos dvasia šiandienoje belikusi kraujuoti.

    Pilėnai amžiams prakeikė žydkrikščionis, kurie ir šiandienai čia Lietuvoje su kryžiais ant kaktų tarpsta.

    Gaila, kad priešmirtiniai pilėnų žodžiai nepasiekė šių dienų – turėtumėm OHO, o gal net OHO-HO-HO-HO-HO tekstą, kurio turbūt net Alkas nespausdintų.

    Pilėnai prakeiktų tą krisminę knygą, tuos rašytojus ir tą klastingą krašto bobą.

    Atsakyti
  3. Marius Bartašius says:
    12 metų ago

    Palaikau Dainių Razauską. Labai puikus straipsnis.

    Atsakyti
  4. savas says:
    12 metų ago

    Kiekviena tauta turi Judų kaip dariaus baronas ir dangiro mačiulis.Įsivaizduoju toki ir vaikščiojo po kaimus “skribų”uniformomis.Kaip juos dar MŪSŲ ŽEMELĖ nešioja-prasmekit savo paistalų liūne.

    Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Nors ir iškirto šventuosius ąžuolynus božnycininkai, bet jie nesurinko tų ąžuolynų gilių, kurios yra mumyse, ir bunda pas žmones tos gilės, ir pradeda augti iš naujo šventieji ąžuolai, nes atėjo tam laikas.

    Patrimpe dievaiti, šviesos jaunikaiti, pažadinki Žemę, pabudinki Žmones.

    Perkūne, prakeik būtuosius ir šiandien žydkrikščionis, prakeik okupanto paliepimus vykdančius – lai jų apgailėtini gyvenimai nyksta.

    Didvyrių vėlės, ateikite prie Balto vaišių stalo tvirtinti kūną ir dvasią.

    Atsakyti
    • Fausta says:
      11 metų ago

      Toks vaizdas, kad tamsta visai straipsnio neskaitėte.

      Baisiausia yra kraštutinumai, į vieną ar į kitą pusę, ne taip ieškoma mokslinė tiesa.
      Dainiaus Razausko straipsnis labai tiksliai, profesionaliai, su moksliniu objektyvumu atsako į piktus neobjektyvius ano gi autoriaus pasispjaudymus,
      bet vėlgi, labai atsargiai, nes nemažai kas jau nulinkę į kitą “PERNELYG”, į kitą šališkumą, į kritikos negirdėjimą kitoje pusėje. Ir abu vienodai tragedija.

      Ar žinot, pavyzdžiui, yra Viekšniuose ar ne dešimt Šventųjų Pušų, ir visose yra įkeltos koplytėlės ar kryžiai. Ne veltui Beresnevičius kalbėjo, kad šios dvi religijos yra sesės, nei viena laimėjo, nei kita pralaimėjo. Nes Marija tupi Šventoj Pušy (:

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        D.Razauskas, pastebėkite, iš pradžių pasako, kad jis yra indiferentiškas tikėjimų atžvilgiu (arba laisvos minties žmogus), o pabaigia karo šūkiu – Dievas su mumis! ( http://en.wikipedia.org/wiki/Gott_mit_uns )

        Todėl aš, kaip esantis už objektyvumą, palaikyčiau greičiau V.Rutkausko lietuvišką nusistatymą prieš antilietuviškumą ir jūsų pasisakymą priskirčiau prie tų, kurių dėka kryžeiviai, negalėję įeiti į Lietuvą per duris, buvo įleisti per rakto skylutę ir kaip velnias jus užvaldė (dėl ko, be jokios abejonės, virsite pragaro katiluose, kuriais tikite, o mes, teisieji lietuvninkai 🙂 , nepamiršime jums, kaip geri tautiečiai, pamesti malkelių 🙂 – vardant tos, Lietuvos!).

        O straipsnis – puikus.
        Nepaisant nurodytų trūkumų.

        Atsakyti
  6. Laumute says:
    12 metų ago

    Puikus,pakankamai aštrus straipsnis.Bravo autoriui.

    Atsakyti
  7. senis says:
    12 metų ago

    Nu kiek metų jau gyvenu, visokių skaitalų tenka pasiskaityt, nu bet toks geras skaitalas retai ir pasitaiko. Taip gražiai sudėliotas, gražiom mintim paremtas. Ačiū Dainiau. Smagu kad tuščiai netauški. Visi pasimokykim…

    Atsakyti
  8. Aras says:
    12 metų ago

    Ačiū, Dainiau.

    Atsakyti
  9. Ievaras says:
    12 metų ago

    “…ar „pagonybės reabilitacija“ (kuriai gyvuoti šiaip jau niekas netrukdo išskyrus jos pačios gyvybingumo stoką),..”

    Klysta D.Razauskas – trukdo romuviai, sukūrę ‘religinę’ pavaldumo piramidę. Įtariu, kad romuvių tikslas ir yra stabdyti protėvių pasaulėžiūros tęstinumą.

    Atsakyti
  10. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Žydkrikščionamanoizmas siekiasąmoningume niekaip nenori, kad būtų Baltų RELIGIJA.

    Atsakyti
  11. Algis says:
    12 metų ago

    zmones kaikurie labai piktai rasote apie krikscionis pykstate neapkenciate ir patys nematote, kad tampate ne ka geresni negu krikscionys piktumu neapykanta nieko gero nepasieksite, darykite savo dabar su meile su darna, o kur pykti ir neapykanta darnos nera vadinas ir tu zmoniu kuriamas tikejimas nera darnus ir dvasia dar nenubudusi kaip reikiant, kad darniai kurti ir gyventi as po Jores sventes buvau nufilmaves dalys tos sventes parodziau Vilkaviskio pagrindines mokyklos mokiniams per istorijos pamoka ir jie liko suzaveti perdaug as jiems neaiskinau kas taip persvente, nes jie buvo pribloksti didzioji ju dalis nes jie nieko panasaus nemate, skleisti informacija reikia zadinti kituose musu zmonesia sventasias azuolu gilias, bet neperprievarta brukti sia informacija taip kaip daro baznytinkai, tik pateikdami informacija negrubiuoju budu mes galime sulauzyti baznytinku uzdetus anspaudus ant musu tautos zmoniu as pats sulauziau kriksto anspauda jau budamas 12 metu pats samoningai ir patraukiau savo jieskojimo keliu ir atradau proteviu kelia kures veda link musu tautos saknu pazinimo, kiekvienas turi savyje uzaugti ir uzauginti sventaji azuola ir prasom nesinaudoti tusciai mano pasakyta citata prie Moletu opservatorijos prie Perkuno sventyklos per Jores svente “Nors ir iškirto šventuosius ąžuolynus božnycininkai, bet jie nesurinko tų ąžuolynų gilių, kurios yra mumyse, ir bunda pas žmones tos gilės, ir pradeda augti iš naujo šventieji ąžuolai, nes atėjo tam laikas.” nes kol busit pikti ir pilni neapykantos tol si fraze ir teliks fraze, o kad ji neliktu nuvalkiota geriau pasiziurekit i save ir ismeskite pykti ir sekite kas yr gera, palikit baznytinkus ramybeje tik veikdami per visuomene ir ja sviesdami galimiajuos nugaleti jie tiesiog savaime atkris nes pamatys, kad pas juos niekas nebeateina, nenorekite per viena diena suarti dirvonus ir uzauginti derliu bei ji nuimti, musu proteviai augino si tikejima nuo pasaulio sukurimo tad ji galime tik tokiu metodu vel atgaivinti ir puoseleti ir sviesti zmonija. tai tiek visiems darnos ir stiprybes jos siekiant 🙂

    Atsakyti
  12. Algis says:
    12 metų ago

    Ir dar pridursiu neapykanta pyktis nedarna, naikina zmoguje or zmonese kurybine energija

    Atsakyti
  13. lamatas says:
    12 metų ago

    Viskas teisingai,tik gaila kad šveplai.Negi taip sunku įsidiegti lietuvišką raidyną.Tik porą minučių.

    Atsakyti
  14. Jolanta says:
    12 metų ago

    Algi, Jūsų mintys teisingos, bet kirba pastaba – reiktų susirūpinti rašyba, nes visas ilgas tekstas be skiriamųjų ženklų kaip vienas sakinys ir dar “švepliu” raidynu. Raštingumas žmogų puošia

    Atsakyti
  15. Jolanta says:
    12 metų ago

    Atsiprašau, “šveplu”

    Atsakyti
  16. Algis says:
    12 metų ago

    Dekui uz pastabas jaunas pasitaisysiu 🙂 😉

    Atsakyti
  17. Aguona says:
    12 metų ago

    Ačiū, labai geras Dainiaus tekstas, pritariu. Beje, esu krikščionė. Ir kartu pilnai sutinku su Algiu – pirmyn, teikite savo tiesas ar Tiesą, puoselėkite giles, auginkite Ąžuolus, bet ne keikite, žeminkite ir niekinkite (pvz. taip, kaip kone po kiekvienu tekstu burnojantis V. Rutkauskas) tai, ko iš ESMĖS, iš GELMĖS nepažįstate. Aš taip pat už darną, už dorą ir už Dievą bei Tėvynę (argi ne bendrą mums visiems, krikšionims ir „pagonims“?). Dar kartą prisiminkime kad ir to paties Dainiaus citatas: „…tuo kilniu jausmu savo tauriausioje esmėje yra tiesiog sunkte persunkta pati krikščionybė…“, „…tikrosios, pirmapradės krikščionybės nereikia taip lengvabūdiškai sutapatinti su viduramžių Bažnyčia…“, „…menkoms sieloms labai jau didelė pagunda grūmoti ir plyšoti iš už Kristaus nugaros…“. Dar kartą: kvailys, pasipūtęs ar įtūžęs krikščionis nė kiek ne geresnis ir ne prastesnis už kvailą, pasipūtusį ar įtūžusį ramuvietį (ar pagonį). Ir vienas, ir kitas žemina savo atstovaujamą pasaulėjautą ir silpnina vienintelę mūsų visų Lietuvą.

    Atsakyti
  18. Marius says:
    12 metų ago

    Kaip toli Rutkauskams iki Razausko – beveik kaip inkvizitoriui arba kryžiuočiui iki Kristaus…

    Atsakyti
  19. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Žodis Marius (kaip ir Marija- LT Marytė) – kristausčionizmui.

    Žydkrikščionių čion istiniai burnaliojimai (burnojimai) litkūrginiais kryžiais iliustruotais indulkenciniais veikalais lietuvystėje – patapo tarptautinės masonų žyd.diktatūros siekiamybės pasiekimu.

    Atsakyti
  20. Jolanta says:
    12 metų ago

    Vilmantai, prieš burnodamas gal pamąstykit, ar nieko nėra bendro tarp Mariaus ir marių?

    Dovanokit už tiesmukiškumą, bet savo siauru vienpusišku matymu bei išankstiniu nusistatymu nepuošiat ne tik savęs, bet ir šios svetainės…

    Atsakyti
  21. vycka says:
    12 metų ago

    Rutkauskai, galėtum rašyt gražiau, dbar tavo komentarus paskaitę įsižeis bet kas: ir žydai, ir kokie geri krikščionys, ir šiaip atrodo kad neturi ką veikti naudingo, tik piktus komentarus rašinėji 🙂 Per tą laiką galima nuveikti ką nors kūrybingo. Nereik būt tokiam kaip Baronas 🙂

    Atsakyti
  22. Gidas says:
    12 metų ago

    Krikscionybe labai jauna religija palyginus su prigimtinio lietuvisko tikejimo raida. p.Razauskas tikras savo salies patriotas, o kitu interesus atstovaujanciu pseudomokslininku padauges, nes musu universitetai jau tapo profkemis kaip JAV, dvasinis skurdumas prasideda nuo destytoju, jie visi studijavo sovietmeciu, kai apie LDK ir Tarpukari negalima buvo net uzsiminti, todel jie dabar pensijinio arba 40-50 ciai taciau kaip vaikai savo kulturinio dvasinio tautos paveldo prasme. Gamtadievystes jega ir dvasine tradicija sugrizta ir baznycia turetu perziureti savo pozicija i zymiai senesne ir tauresne, dvasingesne musu proteviu dvasine apeigu kultura, koptai Egipto krikscionys krokodilo asaras liejo kad sunaikino pagoniskaja Egipto kultura, krikscionys turintys lietuvisko kraujo, baznycios herarchai pripazinkite savo klaidas ir atsiprasykite lietuviu uz iszudytus kryziaus karuose seimas ir salies gynejus, ir leiskite mmusu prigimtinei religijai kurtis, kaip kad keltai jau pripazinta senovine religija ir ju baznycia tam nepriestaravo, jei ir valdzios zmones jau mato, kad Lietuva ant isnykimo slenkscio, tik su senaisiaias tikejimais atgims Lietuva su Didziaja Amzinaja Kunigaiksciu tikejimo Dvasine Gyvaja Tradicija.

    Atsakyti
  23. eurika says:
    12 metų ago

    aciu aciu aciu

    Atsakyti
  24. Algis says:
    12 metų ago

    Kudirkos sukurtame valstybio himno zodziuose suteikta visa informacija kur ir kaip jieskoti isminties ir stiprybes bei darnos, bet kaip ziurejau syki per televizoriu musu seimunus giedant si musu himna tai toks ispudis susidaro, kad bile pavapseti pajudinti zandikauli ir eiti toliau i seima miegoti ir avarijas kurti…

    Atsakyti
    • Ievaras says:
      12 metų ago

      Kudirka sukūrė “Tautišką giesmę”, o ne ‘himną’! Bet “Tautiškoje giesmėje” nėra net užuominos apie tautą. Labai abejotinai skamba, kad didvyrius gimdančios Žemės sūnūs dar turi ’semti’ stiprybę iš praeities. Tuo pasąmonėje daromas poveikis, kad sūnūs neprilygs buvusiems didvyriams. Galima buvo parašyti, kad ir taip: „Lietuva, Tėvyne mūsų,/Tu didvyrių žeme,/Savo tautai Tavo sūnūs/Te stiprybę lemia.” Įsiskaitykite giesmės žodžius, tiks visiems, kas begyventų Lietuvoje.

      Atsakyti
  25. lamatas says:
    12 metų ago

    Norėčiau patikslinti.Mes jokie “paskutiniai Europos pagonys” .Buve musų kaimynai(iki slavų įsiveržimo)mariai(Mari El) puikiausia puoselėja savo protėvių tikėjimą.Atlieka aukojimus ir apeigas šventose giriose.Jų tikėjimas ,vienas iš pagrindinių ,oficialiai pripažintų autonominėje respublikoje.Savo tikėjimą jie vadina “Marla”.

    Atsakyti
  26. Laima says:
    12 metų ago

    Vienas iš geriausių straipsnių, skaitytų pastaruoju metu. Turi žmogus dovaną dėstyti mintis aiškiai ir nieko neįžeidžiant.

    Atsakyti
  27. Algimantas says:
    6 metai ago

    Patiko paskutiniai sakiniai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 03 13
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
74
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Kitas straipsnis

Trakų pusiasalio pilis pritaikoma turizmo reikmėms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai