
Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.
Viena garsiausių Lietuvos teatro aktorių R.Staliliūnaitė tris dešimtmečius vaidino Kauno dramos teatre. Čia ji sukūrė legendinės Barboros Radvilaitės vaidmenį režisieriaus Jono Jurašo to paties pavadinimo spektaklyje pagal Juozo Grušo pjesę, čia ji suvaidino Norą Henriko Ibseno „Noroje“. R.Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijos kelio ženklais.
1993 metais Ji netikėtai savo noru paliko vienintelį savo gyvenime – Kauno valstybinį dramos teatrą ir nors į didžiąją teatro sceną negrįžo, tačiau pasirodydavo poezijos ir prozos skaitymų vakaruose, dalyvavo literatūros ir muzikos projektuose, Pažaislio muzikos festivalyje, o 2006 m. V. Valašino kvietimu Kauno menininkų namų spektaklyje „Paskutinis kavalierius“ sukūrė senutės Adėlaidės vaidmenį.
R.Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 dieną Šiauliuose. Mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, 1959-1963 studijavo aktorinį meistriškumą tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1963-1993 m. buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.
R.Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje – apie pusę šimto vaidmenų, daugelis jų – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijoje. Iki garsiausių savo vaidmenų – Barboros Radvilaitės ir Noros 1972 metais – aktorė sukūrė dvi dešimtis vaidmenų Henriko Vancevičiaus, J. Jurašo ir kitų režisierių spektakliuose. Vėliau Kaune dirbusių režisierių Jono Vaitkaus ir Gyčio Padegimo spektakliuose R. Staliliūnaitė irgi tapo viena iš pagrindinių aktorių.
R.Staliliūnaitė yra vaidinusi ir kine bei televizijoje. Aktorė sukūrė įsimintinus personažus kino filmuose „Mažoji išpažintis“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Amerikoniškoji tragedija“, populiariuose televizijos serialuose „Turtuolis vargšas…“, „Čia mūsų namai“ ir kt.
Už iškiliausius vaidmenis teatre sovietmečiu Aktorei buvo suteiktas Nusipelniusios artistės vardas ir Valstybinė premija, 1998 m. R. Staliliūnaitė buvo apdovanota teatro „Kristoforo“ prizu, Vyriausybės meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2001 m. R. Staliliūnaitei suteiktas Kauno „Metų menininkės“ vardas, o 2004 m. aktorė tapo Kauno miesto garbės piliete.
2008 m. R. Staliliūnaitei buvo įteikta Nacionalinė premija už teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais – Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą ir kitus. 2011 m. Ji buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui. R.Staliliūnaitė buvo Kauno M. K.Čiurlionio draugijos tarybos narė.
Ruta Staliliunaite – Kada manes nebus (z. S. Neries):
httpv://www.youtube.com/watch?v=hV_qkSWHLE4
Aktorės R.Staliliūnaitės portretas. Laidos vedėja D.Kutraitė pristato pašnekovę – aktorę Rūta Staliliūnaitė (LRT Aukso fondas, 1998 m.):
Vaidmenys Kauno valstybiniame dramos teatre
1963 Veročka Golubeva Viktoro Rozovo „Prieš vakarienę“.Rež. H.Vancevičius
1963 Rožių pardavėja Jurijaus Olešos „Trys dručkiai“. Rež. S.Motiejūnas
1964 Roma Raimundo Samulevičiaus „Studentiška novelė“. Rež. S.Motiejūnas
1964 Elgeta Federico Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“. Rež. H.Vancevičius
1964 Aselė Čingizo Aitmatovo „Mano tuopelė raudona skarele“. Rež.K.Genys
1964 Saulė Kazio Sajos „Saulė ir stulpas“. Rež. H.Vancevičius
1964 Prostitutė Bertoldo Brechto „Opera už tris skatikus“. Rež.A.Gončarovas, G.Kostiukovas
1965 Birutė Rimšaitė Jono Avyžiaus „Kaimas kryžkelėje“. Rež.H.Vancevičius
1966 Kleopatra Williamo Skakespeare „Antonijus ir Kleopatra“. Rež. H.Vancevičius
1966 Laima Dalios Urnevičiūtės „Numintas slenkstis“. Rež.S.Čaikauskas
1966 Jurga Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“. Rež.S.Motiejūnas
1967 Giedrė Šalnaitė Dalios Urnevičiūtės „Tyluva – 2 kilometrai“. Rež.A.lapėnas
1967 Mėta Dalios Urnevičiūtės „Tėvuko žaislai“. Rež.S.Motiejūnas
1968 Nazi G.Baidžijevo „Dvikova“. Rež.J.Jurašas
1969 Karalius Motiejukas pirmasis Janušo Korčako „Karalius Motiejukas pirmasis“. Rež.L.Kutuzova
1970 Nadiežda Krupskaja Michailo Šatrovo „Bolševikai“. Rež.J.Jurašas
1970 Galia E.Braginskio, E.Riazanovo „Kartą Naujųjų Metų naktį“. Rež.S.Motiejūnas
1970 Marija Pikulienė Juozo Glinskio „Grasos namai“. Rež. J.Jurašas
1971 Tolgonaij Čingizo Aitmatovo „Motinos laukas“. Rež.J.Jurašas
1972 Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“. Rež J.Jurašas
1972 Nora Henriko Ibseno „Nora“. Rež. L.Kutuzova
1974 Blanša Tennessee Williamso „Geismų“ tramvajus“. Rež. D.Tamulevičiūtė
1974 Antuanetė Makso Frisho „Biografija: Vaidinimas“. Rež V.Čibiras
1975 Adonė Juozo Grušo „Švitrigaila“. Rež.V.Čibiras
1977 Ūbienė Alfredo Jarry „Karalius Ūbas“. Rež J.Vaitkus
1977 Merė Popins Pamela Travers „Merė Popins“. Rež. G.Žilys
1978 Sokolova Maksimo Gorkio „Paskutinieji“. Rež. J.Vaitkus
1978 Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Unija“. Rež. J.Vaitkus
1978 Ana Petrovna Antono Čechovo „Ivanovas“.Rež. E.Nekrošius
1980 Fru Solnes Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“. Rež. J.Vaitkus
1980 Viltė Vinco Krėvės „Šarūnas“. Rež. J.Vaitkus
1981 Pianistė P.Petersono „Bastardas“. Rež.P.Petersonas
1982 Klara Cetkin Michailo Šatrovo „Mėlyni žirgai raudonoje pievoje“. Rež. J.Vaitkus
1982 Misis Gibs Thorntono Wilderio „Mūsų miestelis“. Rež. G.padegimas
1983 Kesonija Alberto Camus „Kaligula“. Rež. J.Vaitkus
1984 Aldona Juozo Montvilos „Didysis geismas“. Rež. N.Karpuškaitė
1985 Misis Konvėj Johno Boyntono Priestley „Laikas ir Konvėjai“. Rež.G.Padegimas
1985 Moteris Aleksejaus Dudarevo „Eiliniai“. Rež V.Balsys
1985 Eleonora Williamo Shakespeare „Ričardas II“. Rež. J.Vaitkus
1986 Naka Manolio Koresso „Senelių namai“. Rež. J.Vaitkus
1987 Heili Samo Shepardo „Pakastas vaikas“. Rež. V.Balsys
1990 Ulijona Aušros Marijos Sluckaitės „Smėlio klavyrai“. Rež. J.Jurašas
1991 Julija Friedricho Durrenmatto „Romulas didysis“. Rež. G.Padegimas
1991 Motina Haroldo Pinterio „Kalnų kalba“. Rež. J.Jurašas
2006 Adėlaidė Jalmaro Bergmano „Paskutinis kavalierius“. Rež. V. Valašinas. Kauno menininkų namai
2007 Motina H. Miulerio „Tyli naktis“. Rež. V. Valašinas. Kauno menininkų namai
Vaidmenys kine ir televizijoje
2008 Teatro grimerė. „Kai aš buvau partizanas“.
1970 Irena. „Mano Irena“. Lietuvos TV
1972 Gulbinienė. „Mažoji išpažintis“. LKS
1975 Grafienė Ricburgienė. „Atpildo diena“. LKS
1977 Moteris. „Mainai“. LKS
1978 Eugenija. „Nesėtų rugių žydėjimas“. LKS
1978 Ana Marija Roš. Marguarite Duras „Muzika“. Lietuvos TV
1979 Marija. Jono Drucės „Visų švenčiausia“. Lietuvos TV
1980 Generolienė. „Žaltvkslės“. LKS
1981 Morta. „Medaus mėnuo Amerikoje“. LKS
1981 Misis Grifits. „Amerikoniškoji tragedija“. LKS
1982 Meri Džordach. „Turtuolis, vargšas…“. Lietuvos TV
1983 Irena. „Jo žmonos išpažintis“. LKS
1984 Morkuvienė. „Čia mūsų namai“. Lietuvos TV
Literatūros skaitymų programos
1993 Karolis Wojtyla. „Priešais juvelyro parduotuvę“.
1995 M.K.Čiurlionis. „Laiškai Sofijai“.
1996 Arthuras Milleris. „Tautos priešas“
1997 Algimantas Mackus. „Dedikacijos mirčiai ir meilei“
1998 Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros“
1999 Petras Palilionis. „Vėjuota saulė“
2000 M.K.Čiurlionis. „Žodžio kūryba“
2000 Juozas Grušas. „Karalaitė nebuvo protinga“
2001 Juozas Grušas. „Tėvas ir sūnus“
2001 Juozas Grušas. „Karjeristai“
2001 Juozui Grušui – 100. „Tai pasiutęs antimiesčionis“, „Norime pažinti didįjį teatro kunigaikštį“
2002 Stasiui Santvarui – 100. „Buvimo niekad negana“, „Atviri langai“
2002 Daliai Grinkevičiūtei – 75. „Sofoklis ir lietuviškoji Antigonė“
2002 Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Per žemę mes praeiname tik vienąsyk“
2003 Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Giesmė suskambo“, „Karalienių pašnekesiai“. Pažaislio muzikos festivalis.
2005 Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Moters gyvenimas ir meilė“. Pažaislio muzikos festivalis
2006 Henrikas Nagys. „Prisijaukinsim sakalą“
2006 Literatūros programa lietuvių bendruomenei Bostone (JAV)
1996- 2008 literatūros programos “Diena su M. K. Čiurlioniu”
2008 Literatūros ir muzikos programa su prof.Juozu Rimu. “Nutrupėjo vėjams ant sparnų mūsų žodžiai” (šimtametės lietuvių dainos).
2008 Literatūros ir muzikos programa su pianistu Roku Zubovu. “Aukštyn, aukštyn, kur nebėra šešėlių” (L.Gutauskas “In Fine”).
Pasiekimai, apdovanojimai
1970 Nusipelniusios artistės vardas
1973 LSSR Valstybinė premija
1980 Liaudies artistės vardas
1998 „Kristoforo“ prizas
1998 Vyriausybės meno premija
1998 LDK Gedimino IV laipsnio ordinas
2001 Kauno „Metų menininkės“ vardas
2004 Kauno miesto garbės pilietės vardas
2008 II laipsnio Santakos garbės ženklas
2008 Kauno apskrities viršininko garbės ženklas
2008 Padėkos Fortūna už nuopelnus Lietuvos teatrui
2008 Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą ir reikšmingą kultūrinę veiklą
2008 Nacionalinė kultūros ir meno premija už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą…
2011 Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.
Lenku galvą prieš prieš Jus ir Jūsų gyvenimą, Rūtą. Buvote ir liksite Didi Lietuvos vaidyklos Vaidilė. Tegul Jūsų Vėlė atranda palaimą šviesiose protėvių Dausose.
Pritariame…
Kalbant apie jos kūrybinę esybę:
Nepaliaujamų atodūsių ir kančios regeneracijos – siekiamybėje tapatintis su kažkokiu šventvumu.
Priblaususių liūdnų akių šviesa užgęso.
Kančia liko.
O man visada patiko ramios išminties spindesys, paliesdavęs kiekvieną prie jos pabuvusį. Dėkui, Rūta, kad buvai
2011 Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui……Lietuviskas stilius—buti ivertintu po mirties.Kad tik nepasidziaugtum
Tebūnie lengva žemelė Tau talentingoji,nepakartojamoji Rūta.
Rūta žalioj….
kartais skaitau ir galvoju, kiek mažai težinau…o kartais džiaugiuosi dėl to… kad nemoku ir nemėgstu tarptautinių žodžių ….
kaip apmaudu, kai skaitai atrodo labai daug tarptautinių žodžių žinančių žmonių pasisakymus ir suvoki, kad net amžinybėn išėjus Žmogui jie ieško jame kažkokios išlikusios kančios…kurią galėtų apibūdinti nenusakomai sudėtingais išsireiškimais…
taip… Vilmantai -taikau Jums, net nematau prasmės slėpti… seniai norėjau parašyti…
čia buvo Jums…
o dabar jai … Rūtelei… nepažinojau jos, turbūt kaip ir daugelis, bet esu dėkinga užtai kad mano dukra klauso jos įskaitytos skudurinės Onutės istorijos … ir užtai kad ji užkalbino ją …
Vaida,
patikėk, Tavo komentaras – tai tik sujudintas Tavo egoizmas – taryt parašymas, ką Tu iš Josios GAVAI.
Nebūk skudurinė Onutė.
SIMBOLIŠKA-BARBORA RADVILAITĖ MIRĖ GEGUŽĖS 8D.