Šių metų „Baltijos kino dienų“ centre – kūrėjų balsai

Rugpjūčio 19–21 d. Vilniuje jau devintąjį kartą vyks „Baltijos kino dienos“, šį kartą žiūrovus kviečiančios leistis į kino kelionę po skirtingų kartų režisierių gyvenimą ir kūrybą.

Lietuvos kino centro rengiamuose nemokamuose seansuose – specialiai atrinkti latvių ir estų filmai, nagrinėjantys laikui nepavaldžias temas ir simboliškai jungiantys regioną artėjant Baltijos kelio metinėms.

„Baltijos kino dienas“ atidarys Lietuvos žiūrovams jau pažįstamas animacinis filmas „Potvynis“ – jautri istorija apie katiną, gyvenantį žmonių apleistame pasaulyje, kuris kilus potvyniui yra priverstas išmokti pasitikėti kitais gyvūnais.

Latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio filmas pirmiausia buvo pristatytas Kanų kino šventėje ir greitai sulaukė plataus tarptautinio dėmesio kino kritikų ir žiūrovų tarpe.

Pripažintas vienu ryškiausių pastarųjų metų animacinių filmų, „Potvynis“ pelnė svarbiausius kino apdovanojimus – Europos kino apdovanojimą, „Auksinį gaublį“ ir „Oskarą“, kurie buvo eksponuoti Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje. Latvijoje filmas taip pat tapo tikru fenomenu ir sumušė žiūrimumo rekordus.

Animacinis filmas „Potvynis“ | wikipedia.org nuotr.

Antrasis į programą atrinktas latvių filmas – „Puodniekas apie Puodnieką. Istorijos liudininkas“ atskleidžia žymiausio Latvijos dokumentinio kino režisieriaus Jurio Podnieko (1950–1992 m.) gyvenimo ir kūrybos kelią.

Interviu, iki šiol neskelbti dienoraščių įrašai, nuotraukos ir filmų epizodai leis žiūrovams pažinti šią išskirtinę asmenybę ir patirti dar visai neseniai vykusius istorijos lūžius.

Podnieks išsiskyrė atviru žvilgsniu į savo laikmetį, visuomenę, žmogų ir tautą. Jo garsiausias filmas – „Ar lengva būti jaunam?“ (1986 m.) vaizduoja maištaujančio jaunimo gyvenimą Sovietų Sąjungoje: jų santykius su tėvais ir visuomene, mokytojų bei valdžios globėjišką požiūrį ir egzistencinę baimę.

Filmas sulaukė milžiniško susidomėjimo – per pirmuosius metus jį pamatė 28 milijonai žiūrovų, o jo teises įsigijo 85 šalys. Be to, tai buvo pirmasis latvių filmas, parodytas Kanų kino šventėje.

Vėlesnis jo filmas „Tėvynė“ (1990 m.) pasakoja apie dainų šventes Baltijos šalyse, tapusias tautinio atgimimo simboliu. Filmuodamas jo tęsinį, J. Podnieks dalyvavo 1991 m. sausio 13-osios įvykiuose prie Vilniaus televizijos bokšto.

Vėliau, sovietams bandant susigrąžinti valdžią Latvijoje, per susišaudymą prie Vidaus reikalų ministerijos Rygoje jis pats buvo sumuštas, o abu su juo ten atvykę operatoriai žuvo.

Pirmasis iš šiemet Estijos kiną pristatomų filmų – „Vis tiek šypsokis“, sukurtas Arvo Iho ir Leidos Lausos (Laius) – vienos iškiliausių visų laikų estų kino režisierių. Filmo centre – jautri ir uždara paauglė Mari, kuri, netekusi motinos, tėvo sprendimu išsiunčiama į vaikų namus – vietą, labiau primenančią kalėjimą nei prieglobstį.

Pasitelkdamos šaltos, atšiaurios aplinkos metaforą, filmo kūrėjos perteikia susvetimėjimo, tapatybės paieškų ir absurdiškos logikos jausmą, tvyrojusį sovietmečio kasdienybėje. 1987 m. filmas buvo pristatytas Berlyno kino šventėje, kur pelnė UNICEF įsteigtą apdovanojimą.

Derindamas sovietinės sistemos kritiką su universaliomis augimo, ryžto ir savęs atradimo temomis, „Vis tiek šypsokis“ išsaugojo savo ssvarbą iki šių laikų. Praėjusiais metais skaitmenizuotas ir restauruotas, filmas šiemet – po beveik keturių dešimtmečių – vėl buvo parodytas Berlinalėje.

Tuo tarpu antrasis estų filmas „Liūtė“ – jautri ir įtempta drama apie sudėtingus motinos ir paauglės dukros santykius, kartų konfliktą ir šiuolaikinės visuomenės spaudimą, su kuriuo susiduria abi pusės.

48-erių paramedikė Helena – stipri ir praktiška moteris, įpratusi susitvarkyti su kasdienybės iššūkiais. Tačiau jos pačios šeimoje slypi gilios psichinės problemos – ji jau seniai nutolusi nuo dukros Stefi. Kai 15-metė pasuka savęs naikinimo keliu ir įsitraukia į pavojingos jaunimo gaujos veiklą, Helena praranda kontrolę ir pasiryžta kraštutinumams.

Filmo „Liūtė“ pristatymas įvyko Varšuvos kino šventėje, kur pelnė žiuri apdovanojimą už geriausią scenarijų. 2025 m. Estijos kino ir televizijos apdovanojimuose filmas pripažintas geriausiu ilgametražiu filmu ir taip pat įvertintas už geriausią scenarijų.

Nemokami seansai vyks rugpjūčio 19–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Visus filmus pristatys kino kritikė Ieva Šukytė. Filmai bus rodomi su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius ribotas.