www.alkas.lt
Ar žinote, kokie gyviai nužudo daugiausia žmonių pasaulyje? Tai uodai, kurie platina maliariją. Nuo šios ligos kasmet pasaulyje miršta iki 3 mln. žmonių. Nuo maliarijos miršta daugiau žmonių negu nuo bet kurios kitos infekcinės ligos, išskyrus tuberkuliozę.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium vivax, P.ovale, P.malariae, P.falciparum), pasireiškianti periodiškai pasikartojančiais drugio priepuoliais.
Maliarija pasaulyje
Maliarija – plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 650 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Nuo šios ligos kasmet miršta 1,5–3 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos.
Maliarija Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama įvežtinės maliarijos atvejų. Priežastis – nereguliariai ar visai nenaudojama chemoprofilaktika nuo maliarijos, nepakankama apsauga nuo uodų. Per 2001–2010 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė (priežastis – tropinė maliarija).
Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija. 2001–2010 m. tropinės maliarijos (P.falciparum) buvo užregistruota 24 atvejai, trečiadienės maliarijos (P.vivax) – 4, ovalinės maliarijos (P.ovale) – 5, ketvirtadienės maliarijos (P.malariae) – 3, mišrios infekcijos – 2, nežinomas sukėlėjas – 3 atvejai.
Per 2001–2010 m. daugiausia žmonių užsikrėtė Afrikoje (Nigerija, Gana, Angola, Zambija, Zairas, Libija) – 34 atvejai, Azijoje (Indija, Afganistanas, Pakistanas, Kazachstanas, Tailandas) – 4 atvejai, Amerikoje (Kolumbija) – 4 atvejai. Dažniausiai maliarija įvežama iš Afrikos žemyno, nes daugelis Afrikos uostų, kuriuose dirba jūreiviai, maliarijos atžvilgiu yra nepalankūs.
Vis daugiau žmonių darbo ar poilsio tikslais lankosi įvairiose pasaulio šalyse. Daugėjant žmonių vykstančių į tropinius kraštus, didėja galimybė įvežti maliariją iš šių šalių. Jei anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, tai pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų. 2001–2010 m. duomenimis Lietuvoje maliarija sirgo 23 jūreiviai, 9 turistai, 6 asmenys, išvykę darbo tikslu, 1 pilotas, 1 studentas, 1 kareivis.
Kaip užsikrečiama maliarija ?
Paprastai maliarijos sukėlėjas plinta transmisiniu būdu (perneša Anohpeles genties uodai). Užkratas gali būti perduotas transfuziniu būdu: donoras (parazitų nešiotojas), per užkrėstus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko ir įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių per pažeistą placentą ar gimdymo metu.
Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau vystosi maliarijos parazitai uodo organizme ir uodas (po 7–45 dienų) tampa pavojingas žmogui. Užsikrėtęs uodas įkąsdamas sveikam žmogui kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų. Maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują ir eritrocitus. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, jiems sprogus į kraują patenka nauji parazitai, kurie vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo arba maliarinio drugio priepuolius.
Ligos simptomai
Tam tikrą laiką žmogus jokių negalavimų nejaučia. Šis ligos periodas vadinamasis inkubaciniu periodu ir trunka nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies. P.vivax ir P.ovale dalis parazitų lieka kepenyse ir formuoja, taip vadinamus, snaudžiančius židinius, kurie vėliau sukelia recidyvus.
Paprastai maliarija prasideda būdingu karščiavimo priepuoliu. Priepuoliai gali kilti kas 48–72 val. tai nulemia sukėlėjo rūšis. Kai ligos eiga netipiška, priepuoliai gali kartotis ir dažniau. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar apsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla temperatūra iki 40–41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Atsiradus labai aukštai temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 val., po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Ką daryti susirgus?
Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daug laiko, reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje.
Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Sukarščiavus būtina tuojau pat ( per 24 val. ) kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė.
Maliarija diagnozuojama įvertinus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus (drugio priepuolius), laboratorinių tyrimų duomenis.
Ar galima apsisaugoti nuo maliarijos?
Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią arba gali suklaidinti diagnozę, dėl netipiško karščiavimo.
Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, ar infekcinių ligų gydytojas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į susirgimo riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių. Vaistus reikėtų pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo).
Tabletes visada gerti tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.
Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93–100 proc.), todėl jei pakyla temperatūra sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse po savaitės nuo galimo pirmo kontakto su maliarijos sukėlėjais iki mažiausiai 2 mėnesių po galimo paskutinio kontakto), būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Apsauga nuo uodų
Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant.
Apsisaugojimui nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai, kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N–diethyl–m-toluamido. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie repelento panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, avalynę, pirštines, skareles galima impregnuoti repelentais. Impregnuojant drabužius reikia pamerkti 1–2 val. į dimetilftalato tirpalą ir išdžiovinti.
Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: susukta į tabletę, impregnuota pyretroidu virvutė deginama nakčiai miegamuosiuose. Virš lovos pakabinamas impregnuotas permetrinu ar deltametrinu audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu. Reikia įsitikinti, ar tinklelyje nėra skylių. Patalpų langai ir durys turi būti uždaromi prieš saulėlydį, o jei jie atviri būtina rūpestingai uždengti juos tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas tas vietas, kuriose gali būti uodų. Negalima be apsaugos priemonių miegoti ant stogų, ant denių, po atviru dangumi. Vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų.
