www.alkas.lt

2011 m. balandžio 8 d. uostamiesčio visuomenininkų komisija prie Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio, susirūpinusi dėl užsimoto išformavimo, Atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Vyriausybės Ministrą Pirmininką, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Kultūros Ministrą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
Atvirame laiške visuomeninių organizacijų atstovai pažymi, kad priimdama Įsakymą ministerija nesitarė nė su viena iš Komisijos sudėtį delegavusių Klaipėdoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, nors pakeičiama pati Komisijos darbo esmė. Tad lieka konstatuoti, kad LR kultūros ministerija vienašališkai nutraukia produktyvų bendradarbiavimą su kultūros paveldo išlikimu besirūpinančiomis, jau ilgą laiką šioje srityje dirbančiomis ir patirtį sukaupusiomis visuomeninėmis organizacijomis.
Visuomeninė patariamoji Klaipėdos kultūros paveldo taryba, sudaryta iš 11 narių ir keturių stebėtojų, veikia jau ketverius metus. Ji vardija per tą laiką padariusi didžiulę krūvą darbų – nustačiusi ne vieną paminklą (kai kurie gavo saugotinų statusą), taip pat ne kartą ėmusis priemonių prieš paveldo žalojimą, peržiūrėjusi gausybę specialiųjų ir detaliųjų planų bei projektų, įtikinusi verslininkus koreguoti šiuos dokumentus pagal pateiktas pastabas.
Visuomeninkai prašo, kad jų organizacijų suformuotos komisijos narių nuomonė būtų svarstoma atsakinguose už kultūros paveldo apsaugą institucijose, suderinus laiką ir vietą su ta visuomenės dalimi, kuri suinteresuota kultūros paveldo išsaugojimu.
Konstatuota, kad Lietuvos kultūros ministro paskelbtas įsakymas Nr. ĮV-246 yra naudingas tik tiems sluoksniams, kurie yra suinteresuoti maksimaliu finansinių išlaidų atsipirkimu. Visuomenininkai dėl minėto įsakymo įžvelgia didelį pavojų valstybės istorinės, kultūrinės atminties ar net tapatumo išlikimui.
Visuomeninės patariamosios Klaipėdos kultūros paveldo tarybos pirmininkas Dainius Elertas teigia, kad „atstovaujame kiekvienas savo organizacijai, ir ministro nurodymai mums negalioja“, be to „ mes nesame pavaldūs nei KPD, nei kultūros ministrui“.
Klaipėdoje 2011 m. kovo 31 įvykęs Patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos Pasitarimas už bandymus nušalinti paveldo išsaugojimu suinteresuotą visuomenę pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos kultūros ministru Arūnu Gelūnu.
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas Andriui Kubiliui,
Valstybinei kultūros paveldo komisijai,
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui,
Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui Gelūnui
Kopija:
Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei
DĖL MANIPULIAVIMO VISUOMENE
ATVIRAS LAIŠKAS
PATARIAMOJI VISUOMENINĖ KLAIPĖDOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
PRIE KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
2011 – 04 – 08
Klaipėdoje 2011 m. kovo 31 įvyko Patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie Kultūros Paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – Komisijos) bei savo atstovus į ją delegavusių visuomeninių organizacijų (Lietuvos piliečių sąjungos, Lietuvninkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos vokiečių bendrijos, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės, Alternatyvios paveldo komisijos) įgaliotų atstovų pasitarimas kuriame buvo išnagrinėtas 2011 m. kovo 21 LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas Nr.ĮV-246 (toliau – Įsakymas). Šiuo Įsakymu keičiami Patariamųjų visuomeninių kultūros paveldo komisijų prie Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos ir Kauno teritorinių padalinių nuostatai bei komisijų sudėtis. Įsakymo esmė – reorganizuojant minėtas komisijas turi būti įtraukti „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai“, jų turėtų būti nemažiau kaip pusę, bet naujai suformuotos komisijos ir toliau įvardinamos „Patariamosiomis visuomeninėmis kultūros paveldo komisijomis“ nepaisant to, kad pusę jos narių nevyriausybinės organizacijos negalės deleguoti.
Pasitarimas pabrėžia, kad esamos sudėties patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos buvo suformuotos gavus kultūros paveldo išlikimu suinteresuotų ir aktyviai šio siekio įgyvendinime veikusių nevyriausybinių organizacijų pritarimą. Visuomeninės organizacijos palankiai vertino Lietuvos Kultūros ministerijos padalinio, Kultūros paveldo departamento, iniciatyvą bandyti valstybėje kultūros paveldo išsaugojimo srityje susikaupusias bei toliau besikaupiančias problemas spręsti pasitelkiant į nevyriausybines organizacijas susibūrusius aktyvius Lietuvos Respublikos piliečius. Tai būtų padėję skatinti pilietinės iniciatyvos raišką. Deja Pasitarimas priverstas konstatuoti, kad geranorišką požiūrį į galimybę bendradarbiauti su LR Kultūros ministerija Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo kontekste, matyt, reikia įvardinti būtuoju laiku. Tokią išvadą formuoja pačios Kultūros ministerijos laikysena – priimdama Įsakymą ministerija nesitarė nė su viena iš Komisijos sudėtį delegavusių Klaipėdoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, nors pakeičiama pati Komisijos darbo esmė. Tad lieka konstatuoti, kad LR kultūros ministerija vienašališkai nutraukia produktyvų bendradarbiavimą su kultūros paveldo išlikimu besirūpinančiomis, jau ilgą laiką šioje srityje dirbančiomis ir patirtį sukaupusiomis visuomeninėmis organizacijomis.
Pasitarimas perspėja Lietuvos visuomenę apie minėto LR Kultūros ministro įsakymo potencialiai galimus neigiamus padarinius Lietuvos kultūros paveldo likimui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu veikiančios tvarkos sąlygomis didžiąją Įsakyme minimų ekspertų dalį suformuoti galima iš architektų, archeologų, restauratorių. Atsižvelgiat į tai, kad kiekviena šių profesijų Lietuvoje veikia kaip integralios bendruomenės ir yra labiausiai suinteresuotos statybų užsakymais. Dažnu atveju kultūros paveldo objektai jau yra privatizuoti, tad minėtų profesijų atstovai atsiduria po savininkų spaudimu. Įsikišimu į kompleksinius paveldo objektus yra suinteresuotos ir su politikais susijusios statybinės bei įvairių investicijų interesų grupės, kurios taip pat spaudžia ypač architektus, kad būtų įgyvendinti ne esamo kultūros paveldo vertingąsias savybes pabrėžiantys, bet investavimą maksimaliai atlyginantys projektai. Tokių statybų rezultatus turime Klaipėdoje („K“ ir „D“ centras atsiradęs kultūros paveldo komplekse – istorinėje miesto dalyje, naujos statybos prie buvusių sandėlių prie Danės upės ir t.t.), Kaune (paskutinis toks objektas – skandalingasis stiklinis antstatas Laisvės alėjoje). Tokie procesai – masiniai. Jie vyksta ir sostinėje, ir kituose Lietuvos miestuose, o pavyzdžių ne vieną gali nurodyti Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Atsižvelgdamas į aukščiau minėtą padėtį, Pasitarimas konstatuoja, kad Lietuvos kultūros ministro paskelbtas įsakymas iš esmės naudingas tik tiems sluoksniams, kurie yra suinteresuoti maksimaliu finansinių išlaidų atsipirkimu. Komisijos sudėties pakeitimas 50 procentų papildant ją ekspertais (o jų atėjimas iš architektų gretų yra neišvengiamas) rodo, kad pagrindinis tikslas – maksimalus finansinis efektas ir architektūrinio, urbanistinio kultūros paveldo sąskaita. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes Lietuvos gyventojų tapatumą formuoja ne tik dvasinis paveldas, bet ir materialusis. Todėl šiame LR kultūros ministro žingsnyje Pasitarimas mato didžiulį pavojų valstybės istorinės, kultūrinės atminties, tapatumo išlikimui.
Todėl Pasitarime dalyvavusių į Komisiją narius delegavusių visuomeninių organizacijų įgalioti atstovai įpareigoja Komisiją toliau tęsti veiklą vadovaujantis anksčiau patvirtintais nuostatais (išskyrus V sk. 20 str.) lygiagrečiai su komisijomis, formuojamomis prie KPD teritorinių padalinių.
Iš visuomeninių organizacijų suformuotų komisijų sėkmingam darbui užtikrinti Pasitarimas reikalauja iš LR Kultūros ministerijos, jai pavaldžių institucijų, atsakingų už kultūros paveldo išsaugojimą, savalaikės ir išsamios informacijos apie visus numatomus projektus, kurie vienaip ar kitaip susiję su kultūros paveldo objektais.
Pasitarimas reikalauja, kad visuomeninių organizacijų suformuotos komisijos narių nuomonė būtų svarstoma atsakingose už kultūros paveldo apsaugą institucijose prieš priimant galutinius sprendimus kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotai visuomenei patogiu laiku ir vietoje.
Už bandymus nušalinti paveldo išsaugojimu suinteresuotą visuomenę Pasitarimas reiškia nepasitikėjimą Lietuvos kultūros ministru Arūnu Gelūnu.
Pasitarimas reikalauja, kad Kultūros ministerija imtųsi iniciatyvos peržiūrėti ekspertų formavimo, jų kompetencijų apibrėžimo, sprendimų priėmimo tvarką. Pirmuoju žingsniu šia kryptimi Pasitarimas mato ekspertų darbo patikrinimą. Jei išaiškėtų kultūros paveldo verčių mažinimo, pažeidimo atvejų – tokius ekspertus nedelsiant nušalinti nuo šio darbo. Paaiškėjus, kad tokia veikla buvo vykdyta sąmoningai, atimti eksperto licencija visam laikui. Numatyti priemones kokybiškų ekspertizių užtikrinimui. Šiais klausimais Pasitarimas reikalauja LR Kultūros ministeriją tartis ir su kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotomis visuomeninėmis organizacijomis bei atskirais aktyviais šioje veikloje dalyvaujančiais visuomenės atstovais.
Pasitarimo įgaliotas asmuo – pirmininkas Dainius Elertas