Konservatoriai pasmerkė „Lietuva – lietuviams“ tipo patriotizmą

 Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt  

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komitetas pasmerkė ksenofobines Kovo 11-osios eitynes ir nutarė, jog partijos nariai neturi dalyvauti atvirai šovinistiniuose renginiuose.  

Pasak Politikos komiteto pirmininko, europarlamentaro Vytauto Landsbergio, tokie renginiai kompromituoja Lietuvos atgimimą ir išsivadavimą demokratinio pasaulio akyse.  

Politikas pasiūlė apsvarstyti šį reiškinį šeštadienį vykstančiame partijos tarybos posėdyje.  

Kaip žinoma, Kovo 11-osios eitynėse dalyvavo ir konservatorių-krikdemų frakcijos Seime atstovas Kazimieras Uoka, kurio narystė partijoje buvo sustabdyta po to, kai politikas per homoseksualų eitynes pernai gegužę nepakluso policijos pareigūnams.  

„Iškrypstantis nacionalizmas, kurio ksenofobiniai, netolerancijos bruožai kompromituoja Lietuvos atgimimą, išsivadavimą bei dabartį demokratinio pasaulio akyse. Nuo pat Sąjūdžio atsiradimo mums buvo bandoma primesti nebūti siekiai ir šūkiai, kad ekstremistai, fašistinė, tokia ir tokia Lietuva nebūtų užtariama bet kurio ekonominio, politinio ar karinio užpuolimo atveju. Tai nepasibaigė. Kelerius metus atkakliai skatinamo tokio ideologinio primityvizmo banga nuo murzininkų su nacių Vokietijos tipo vėliavomis, nuo šūkių prieš žydus ir juodus per tarptautines sporto varžybas iki eitynių aukštinančių rasę“, – partijos tarybos posėdyje sakė V. Landsbergis.  

„Atsimename šūkius „Juden raus“ ar Lietuvos rezervatą, kurį atseit reikia skirti tiktai mums, nepakantumą juodiems ir čigonams… Ir aš jau nebetęsiu, nes viską esate girdėję“, – pridūrė politikas.  

Jis pasakojo, kad penktadienį buvo įvyko partijos Politikos komiteto posėdis, kuriame nutarta, jog TS-LKD nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi dalyvauti atvirai šovinistiniuose renginiuose, mitinguose prieš kurią nors tautybę, rasę, tikėjimą.  

Anot Politikos komiteto pareiškimo, partijos nariai taip pat neturėtų dalyvauti net dviprasmiškuose panašaus atspalvio renginiuose, kurie savo ksenofobiniu turiniu kompromituotų Lietuvą, partiją ar patį patriotizmą.  

„Demonstruojantys patriotizmo karikatūrą „Lietuva – tik mums“, tarsi tai ne vien proto ribotumas, bet ir visų kitokių puolimas, kenkia TS-LKD interesams visais atžvilgiais“, – rašoma komiteto pareiškime.  

A.Kubilius: tikrasis patriotizmas – konkurencinga Lietuva   

Nesusipratimu eitynes pavadino ir premjeras Andrius Kubilius. Jo nuomone, Lietuva visuomet turėjo rinktis, ar būti vakarietiška, ar rytietiška, tuo metu visokie tarpiniai variantai, kaip „Lietuva – lietuviams“, esą yra nesusipratimas.  

„Lietuva visą laiką turi rinktis tarp dviejų polių – arba Lietuva vakarietiška, arba rytietiška. Visokie tarpiniai variantai „Lietuva – lietuviams“, radikaliai tautinė, su nacionalistiniu atspalviu Lietuva yra kažkoks nesusipratimas, ypač jeigu tai sklinda iš mūsų partijos prieigų. Moderni, nebijanti globalios konkurencijos, ambicinga, konkurenciją laiminti Lietuva – tai mūsų vizija, tai mūsų ambicija, patriotizmo esmė. Ir tokią pergalę turėsime pasiekti visi, kurie gyvename čia, Lietuvoje – ir lietuviai, ir žydai, ir lenkai“, – teigė A. Kubilius.  

DELFI primena, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniuje savaip pažymėjo „patriotais” save vadinantys asmenys – kaip ir kasmet, čia vyko eitynės „Tėvynei“. Maždaug 1000 žmonių minia, skanduodama šūkius „Lietuva lietuviams”, „Ne Rytams ir Vakarams – Lietuva Lietuvos vaikams”, nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu žygiavo Lukiškių aikštės link.  

Tarp žygiuojančiųjų buvo ir „skinais“ vadinamų skustagalvių, neonacių, kitų subkultūrų atstovų bei gana solidaus amžiaus žmonių.  

G.Songaila: pažvelkime į šviesius veidus, kurie dalyvavo Kovo 11-osios eitynėse   

Prieštaraudamas skeptiškam partijos vadovų požiūriui į Kovo 11-osios eitynes, kurios paprastai vadinamos radikalų renginiu, tautinio TS-LKD sparno lyderis, parlamentaras Gintaras Songaila aiškino, jog terminas „radikalas“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „šakninis“.  

„Taigi jei ką nors vadiname radikaliu lietuviu, tai laikome jį lietuviu iš pašaknų. O jei kas politikoje apibūdinamas radikalu, tai reiškia, jog šiam veikėjui priskiriama esminių, ryžtingų veiksmų šalininko ypatybė. Gyvenime neretai priklijuojamas ir pažiūrų kraštutinumas, nors pati sąvoka dar to nereiškia“, – aiškino G. Songaila.  

„Mes, tautininkai, niekada nepritarėme požiūriui, kad tautinis orumas, tautinės pažiūros, pagarba savo tautai, jos kultūrai reiškia nepagarbą kitoms tautoms ar net kitų tautų žeminimą, niekinimą. Atvirkščiai, tik gerbdamas ir pažindamas save, savo papročius, istoriją ir dvasią, jei norite, prisirišęs prie šankų, sugebi visavertiškai gerbti ir pažinti kitus. Sutinku, kad tai radikalus požiūris. O ar jis kuo nors blogas? Nemanau, kad iš čia esančių kas nors taip manytų“, – pridūrė politikas.  

G. Songaila klausė, ar V. Landsbergis, siūlydamas nedalyvauti atvirai šovinistinėse eitynėse, nori atsiriboti nuo „tūkstančio dainuojančių žmonių, kurie ėjo Gedimino prospektu, iš kurių gal tik keliasdešimt buvo nusiskutę plaukus“? „Aš su tokiu požiūriu radikaliai nesutinku. Mums, kurie eitynėse nebuvome, vertėtų atidžiau pažvelgti į šviesius veidus, kurie matyti nuotraukose ir pakalbėti su eitynių dalyviais ir liudininkais, o ne tikėti išankstinėmis nuostatomis, kurios buvo paskleistos žiniasklaidoje“, – piktinosi politikas.  

Jo nuomone, Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, nereiškia vien tik formalios pilietybės, jis esą reiškia ir kultūrinį ryšį su Lietuva, kilmę iš jos valstybinio ir visuomeninio pasaulio.  

„Sutinku, kad šis šūkis dviprasmiškas, nes jį galima suprasti, kad Lietuva yra tik lietuviams, kad ji yra ar turi būti tik lietuvių etninės kilmės žmonių tėvynė. Tačiau sutikime taip pat, kad Lietuva, kaip valstybė, turi būti skirta joje gyvenantiems, su jos likimu save siejantiems žmonėms, jų poreikiams, jų galimybėms, turi sudaryti sąlygas gyventi ir kurti šiame lietuviškame, o ne kuriame nors kitame pasaulyje“, – aiškino Seimo narys.  

Pasak G. Songailos, ir partizanai buvo radikalai, nes radikaliai gynė savo tėvynę bei jos laisvę, tad iš esmės V. Landsbergio pasmerkimas K. Uokai yra pernelyg griežtas. Pasak jo, jeigu jau norima nuo ko nors atsiriboti, tai geriau gal atsiriboti nuo krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, kuri pirmojo patrioto premiją skyrė istorikui, rašiusiam apie tai, jog Pilėnų gynėjai susidegino iš baimės ir panikos.