Kovo 11 d., šeštadienį, 15:30 val. Vilniuje jaunieji tautininkai surengė tradicines Kovo 11-osios patriotines eitynes Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti.
Eitynių dalyviai rinkosi 15:30 val. Katedros aikštėje. 16 val. eisena nuo Katedros aikštės pajudėjo Gedimino prospektu į Lukiškių aikštę.
Ir vėl garsiai skambėjo įvairaus plauko kosmopolitus gąsdinantis tautinis šūkis „Lietuva lietuviams!“.
Plazdėjo vėliavos su tautininkų simbolika Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, vėliavos su vyčiu, Gediminaičių stulpais ir vyčio kryžiumi. Eitynių dalyviai skandavo „Lietuva, būk laisva!“, „Viens su puse, du su puse graži Lietuva be rusų, kaip gėlelė žydi visada!“. Taip pat buvo skanduojama: „Šlovė Ukrainai!“ ir „Didvyriams – šlovė!“.
Skambėjo dainos: „Ant kalno mūrai“, „Bolševikai tegul žino“. O eitynių pabaigoje buvo sugiedota tautinė giesmė.
Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
Posted by Sakalas Gorodeckis on Saturday, March 11, 2023
1. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
2. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
3. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
4. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
5. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
6. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
7. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr
8. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
9. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
10. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
11. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
12. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
13. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
14. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
15. Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | K. Tamašausko nuotr.
Susiję straipsniai:
- Tautininkai ir sąjūdininkai kviečia į Kovo-11-osios patriotines eitynes Vilniuje (video, nuotraukos)
- Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią (nuotraukos, video)
- Vilniuje rengiamos Kovo 11-osios 30-mečio patriotinės eitynės „Tautos jėga – vienybėje!”
- Tautinis jaunimas vėl kviečia į Kovo 11-osios patriotines eitynes „Tėvynei“ (nuotraukos, video)
- Patriotinės eitynės ragins atkurti valstybę, vertą Kovo 11-osios idealų (video, nuotraukos)
- Vilniuje įvyko Kovo 11-osios patriotinės eitynės (video, nuotraukos)
- Patriotinės Kovo 11-osios eitynės: „Sugrąžinsim Vytį Vilniui!“ (nuotraukos, video)
- Tautinis jaunimas vėl kviečia į patriotines Vasario 16-osios eitynes! (nuotraukos, video)
- Tautininkai vėl kviečia į Kovo 11-osios eitynes
- Vilniuje – tautinės Kovo 11-osios eitynės „Tėvynei“ (nuotraukos, video)
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija nori uždrausti Kovo 11-osios eitynes Gedimino prospektu
- Apie Kovo 11-osios eitynes – pokalbis su Ričardu Čekučiu
- Vilniuje įvyko Kovo 11-osios eitynės – Laisvės žygis (nuotraukos, video)
- Kovo 11-osios tautinėmis eitynėmis pagerbti kovotojai už Lietuvos ir Ukrainos laisvę
- V.Strikaitytė. Kovo 11-tosios eitynės ir nerimstantis šmeižto aparatas (video)
Sveikinimai eitynių dalyviams su Kovo 11-ja nuo šiaurės krašto tolimojo Krinčyno.
Katedros a.
– delfi.lt/video/transliacijos/24-7/
Neradau Gedimino pr., Lukiškių a. rodančių rodančių. Parašykite adresą, jei žinote?
1263, 1918, 1990 – nepriklausomybės atstatymai. Yra iš ko rinktis.
* Kovo 11-ąją įspūdingu šviesų ir muzikos šou sostinę sveikins Vilniaus televizijos bokštas
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kovo-11-aja-ispudingu-sviesu-ir-muzikos-sou-sostine-sveikins-vilniaus-televizijos-bokstas-56-2020886?copied
Sąrašas radijo stočių, 19.30 ir 20.30 transliuosiančių
*Apie šimtas žmonių susirinko į tautininkų eitynes Vilniuje
-15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apie-simtas-zmoniu-susirinko-i-tautininku-eitynes-vilniuje-56-2021356?copied
*A.Terleckas: politinė bendrystė tampa svarbesnė už tautinę
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/politine-bendryste-tampa-svarbesne-uz-tautine-sako-istorikas-a-terleckas-56-2021270?copied
Ar dar liko tikrų patriotų?
Geopolitinė mėsmalė sumals ir Lietuvos politinius “administratorius”?
– youtu.be/eCixFHEBXZI
„Savaitės įvykių apžvalga Komentaras TV tiesioginėje laidoje “Žvilgsnis iš aukščiau” su žurnaliste Giedre Goriene ir režisieriumi, geopolitikos apžvalgininku Vytautu Mikalausku.”
Tas Malinauskas, tai prorusiškas tipas. Tik toks gudrus, netiesiogiai reiškia prielankumą, bet per aplinkui. Ir aplamai keista: net politologai taip plačiai negali apžvelgti, o jis žino viską apie Rusiją, Angliją, JAV, tolimuosius Rytus ir ką tik nori ir dar žemaitiškai visus pabara…
atstumiantis viskuo
Mano širdis džiaugiasi. Žygiuotojai Lietuvos šerdis. Jaunimas, saugokit savo Tėvynę. Antros jums nieks nepadovonos.
O kur skelbiama info, kad planuojamos eitynės bus, kad galėtų sudalyvauti vilniečiai. Ar žinia perduodama kaip knygnešių laikais?
Šūkis transporanto apačioje – tai žečpospolitinis (lenkiškų siekių), kuriuo 1963 metų sukilimu siekta atkurti ne Nepriklausomą Lietuvą, kokia ji yra dabar ir kokia buvo iki Krėvos unijos, o Žečpospolitą, t.y. jungtinę Lenkijos karalystės tautų respubliką. Taigi išeitų, kad eitynės buvo veikiau Lenkijos tautininkų siekių demonstravimas, prieštaraujant Vasario 16-osios, Kovo 11-osios lietuvybei. Ar čia nesusivokimas istorijoje, ar ką…
Spalvos – geltona ir mėlyna. Manyčiau, Sąjūdžio laikų šūkis, kokį tada paskelbė čia atvykę ukrainai (nežinau kiek, bet bent keli vyrai buvo).
Kalba eina apie šūkį transporante “Už mūsų ir jūsų laisvę”, o ne – spalvas. Tas lenkiškojo vertinys – “mūsų ir jūsų” reiškia už tą pačią – bendrą laisvę, o bendra laisvė Lenkijai tai – Žečpospolitos atkūrimas. Taigi šūkis atgyvenęs. Lietuvos laisvė yra nepriklausymas – nei Rusijai, nei Lenkijai.
> Kažin
O lenkai, kad Žečpospolitoje yra Lietuva nuo pat pradžių nedemonstravo: Žečpospolitą jie pristatinėjo ir tebepristato kaip ŽEČPOSPOLITA, o ne ŽEČPOSPOLLITA, t. y. tik su viena raide L viduryje. Ir nėra ko čia stebėtis, kad lenkmečio, o ne normalų šių dienų Seimą Lietuvoje turime.
yra išleista tautininkų istorija? Tautininkai ir Maskva, tautininkai ir Varšuva prieš karą? Kodėl XXI a. nėra Lietuvoje tautininkų partijos? Tai dalis klausimų iš tautininkų istorijos.
Tautininkai aptingę, Jų vadai gal ir geri žmonės, bet kaip Vadai (organizatoriai) prasti. nors Ukrainai jie labai organizuotai pagalbą tiekia. Bet vat Lietuvai… keista ir tiek
kaip vadinasi tautininkų partija, kas jai vadovauja, kiek jie turi vietų seime, savivaldybėse, kiek merų? Kur galima sužinoti? Juk tiek metų praėjo nuo Nepriklausomybės atkūrimo! Kokią vietą tautininkai užima Lietuvos politiniame gyvenime? Kiek nuošimčių už juos balsavo tik ką praėjusiuose rinkimuose?
niša užima, kita jėga tautininkais nepasivadins, bet nepatraukia vežimo. Kažkada ėjo su konservais. Kol pagaliau susivokė, kad ne į konservų pavadinimą reikia žiūrėti, o į esmę. Gal viduje labai susiskaldę, ambicijos matyt didesnės nei meilė tėvynei. Sunku pasakyt, bet tikrai gaila žiūrėti ir jų nematyti niekur, tik Ukrainoje juos žino. Girdėjau per OpTv kaip Gorodeckis rūpinasi jais.
Pagrindinis tautininko šūkis turėtų būti: “Su Lenkija – ne”. Realiai grėsmė tautiškimui Lietuvoje istoriškai buvo ir yra lenkybė. Skyrimasis nuo lenkybės yra Vasario 16-osios priesakas. Be šio supratimo tautininko Lietuvoje nesirado ir nesiras.
kažkieno tai nuolatinėmis pastangomis per tris dešimtmečius taip ir nėra partijos, nėra dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime, tiesa, yra kelios eitynės per metus. Įdomi išvada peršasi dėl tokio ilgamečio projekto.