Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Artėjant šventėms noriu priminti patriotams, kad negertų pernelyg daug alkoholio. Teisingai atspėjote – sakinys buvo provokacinis. Perskaitę pirmąjį sakinį galite toliau ir neskaityti – komentarų vieta atvira tolesniems ginčams.
Pradėsiu nuo to, kad alkoholis (alus ir midus) lietuviams ir kitiems baltams tradiciškai yra šventas gėralas. Jį vartodavo apeigų metu – aukodavo dievams ir gerdavo patys. Šitoks apeiginis gėrimas dar vadinamas žemyneliavimu. Alkoholio šventumas yra susijęs su rūgimo procesu. Raugiamas ne tik alkoholis, bet ir, pavyzdžiui, duona. Rūgimo procesas baltų tikėjimo žmonėms asociuojasi su gemalo vystymusi. Duona rūgdama užgimsta ir vystosi. Lygiai tas pats vyksta ir su alkoholiu. Mūsų protėviai šiuos maisto produktus laikė gyvais (ne veltui ir šiandien vadinasi – gyvas alus), o gyvybė yra šventa pati savaime. Taigi alus ir midus yra gyvybės reprezentacija.
Kadangi mūsų protėviai jau taip gerbė ar net garbino midų ir alų, tai tūlas senojo tikėjimo išpažinėjas šiandien maukia tą gėrį kibirais. Ir nė neatsižvelgia į užrašą „vartodami alkoholį rizikuojate ŠEIMOS IR VISUOMENĖS gerove“. Kitaip tariant, tokios senojo tikėjimo vertybės kaip šeima ir visuomenė/bendruomenė netenka savo reikšmės prieš tokią senojo tikėjimo vertybę kaip gyvasis alus.
Logikos klaidos čia, šiaip jau, gal ir nėra. Yra tik žinių trūkumas, kuris oi kiek daug nesusipratimų atnešė šiame pasaulyje. O žinoti reikia tik vieną paprastą dalyką: senovės lietuviai negalėjo išgauti stipresnio kaip 3 – 6 laipsnių midaus ir alaus. Tą liudija ne tik archeologiniai tyrimai, bet ir paprasčiausi kaimo žmonių receptai (čia kalbama ne apie samagono varymą XIX amžiuje prie caro). Taigi net gerdami tokiais kiekiais kaip laiko šventa daugelis baltų tikėjimo žmonių, jie kitą rytą neatrodytų kaip zombiai. O reikia turėti omeny ir tai, kad apeiginis gėrimas – ne tas pats kas maukimas.
Baigdama šį ironišką pašnekesį su savimi norėčiau dar priminti, kad teisingo fakto pateikimas (pvz, alkoholis šventas baltams) paslaptyje laikant tam tikrus jums nenaudingus faktus (alkoholis nebuvo stipresnis nei 6 laipsniai) yra vienas iš propagandos būdų, dažniausiai taikytas ne kur kitur, o Sovietų Sąjungoje (būdų yra įvairių, bet šis – Stalino mylimiausias).
Pilnai sutinku su autoriumi, perdėtas alaus (o dažnai ir labai prasto švyturinio birzgalo) siejimas su lietuvybe ir baltiškumu kartais labai bado akis. Imkit pavyzdį iš geriausių – mūsų valdovai niekada nenusigerdavo, kitaip nei slavų.
Netradicinėse šiuolaikinėse vestuvėse vestuvininkai šokius šoka tik pirmą dieną ir pusę nakties. Antrą dieną nei šokiams nei dainoms jau nebūna jėgų. Kadangi alkoholis skatina apetitą, tai ne tik persigeriama, bet ir persivalgoma, o visos organizmo jėgos sunaudojamos tam alkoholiui ir maistui virškinti.
Lietuviai senovėje vestuves švęsdavo nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Ką veiksi dvi savaites jeigu persigersi ir persivalgysi?
Man teko būti pabroliu vienose netradicinėse vestuvėse, kurios truko tris dienas. Trečią dieną sėdėti sunku, stovėti sunku, netgi pievutėje gulėti sunku, o ką jau kalbėti apie dainas, šokius, apeigas.
Teko būti ir tradicinėse vestuvėse Vilkaviškyje, kurios buvo be alkoholio, tai per dainas ir šokius nebuvo kada ir miegoti, o antros dienos vakare (sekmadienį) apie 17 val. dar niekas net nesiruošė skirstytis, (alkoholinėse vestuvėse 12 val. jau svečiai šniūrais mauna namo) nes dar nei piršlys „nepakartas“, nei svočia „neišvežta“ buvo, bet mums jau reikėjo grįžti paskutiniu traukiniu į Kauną ir mes 17 val. pirmi „pabėgome“ iš vestuvių. Tos vestuvės be miego tesėsi tik iki pirmadienio ryto, nes visiems dvi naktis nemiegojus jau reikėjo bėgti į darbus.
Lietuviai tokio dalyko kaip alkogolis iš viso nežinojo. Svaigalai, alus, degtinė, midus. O kas tas alkogolis C2H5OH junginys? Siūlyčiau grįžti prie žodžio svaigalai ir mažiau svaigintis.
Archeologai aptiko 6 laipsnius. Įdomu kokiam gylyje? Be to per laiką juk galėjo išsivadėti iki 6. Jei rado butelyje gerai užkimštame, tai ir tai per kokius 800 metų galėjo stiprumas nukristi nuo 9 iki maždaug 6. Yra matematikų nustatyta, kad per 250 metų stiprumas nukrenta 1 laipsniu.
Manau kad archeologai tiria tuometinių augalų liekanas, gaminimo indus (bent taip daroma su maistu). Labai abejoju, ar yra išsilaikęs 250 metų senumo lietuviškas alus 🙂
Yra, nes iš kur žinotų, kad jis 6 laipsnių?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Eksperimentin%C4%97_archeologija
Jei rasit informacijos apie tokį antikvarinį alų, pasidalinkit žiniomis, nes labai įdomu.
Man patinka saikingai išgeriantys žmonės – todėl taip pat sau stęngiuos patikti.
svarbu susivokti, kada prasideda savytaiga ir svaigimas… ir nuo ko.. kokiam tikslu.. (?)
( vanduo irgi gyvas. irgi svaigina, o jei dar savaitę tik juo gyvi pabūtume, tai kupoliautume kaip reikiant )
“spiritus contra spiritum”
Alkoholis kaip vaistas yra labai geras vaistas, bet alkoholis kaip maistas yra labai blogas maistas. Kaip žinome vaistai naudojami nedideliais kiekiais. Didžiausias vaistų kiekis yra valgomasis šaukštas – 30 ml. Tik sunkiems ligoniams naudojami didesni kiekiai – jungiamos lašelinės ir tai tik lašinama po lašą.
Alkoholikas yra tas kuris vartoja alkoholį reguliariai,jei išgeriate tarkim per “naujus metus” taurę šampano-jūs esate ALKOHOLIKAS.
Aš nekalbu apie priklausomybę nuo jo.
Tad supraskit mielieji vieną kart,kad vartodami alkoholį-jūs esat ALKOHOLIKAI.
Kiekviena visada ima save pateisinti,kad bokalas alaus ar vyno taurė nėra blogai,bet vien iš medicininės pusės jau yra labai blogai,o ką bekalbėti apie dvasinę??
Protėviams alkoholinis kelias nebuvo žinomas,tad norėčiau pabrėžti visiems “Romuviečiams” kad apeiginis alus,pakeitęs į apeiginę girą(su 1,2%~2,5% alkoholio),nėra teigiamas žingsnis.Siūlyčiau vartoti sulą arba šaltinių vandenį apeigoms;)
Tik BLAIVUS,Šviesus kelias gali vesti į Gerovę/Darną.:))
Smagu išradinėti naujas žodžių reikšmes, bet gal nereikia persistengti? LKŽ sako, kad alkoholikas — kas liguistai linkęs į alkoholinius gėrimus, girtuoklis.
Alkholizmas (ne Artūro siūloma reikšme) be jokios abejonės blogis, bet teiginys, kad vyno taurė iš medicininės pusės yra blogis tai laužtas iš piršto.
Medicininiai tyrimai rodo kai ką kitą.
Dėl to, kad protėviai nežinojo alkoholinio kelio… na, ką laikysim protėviais:
Ale Dočys, per daug prisiėdęs bei prisisurbęs,
Nei koks žakas lenkiškas po suolu nupuolė,
Taip kad kožnas viens dėlto didei nusigando
Ir vos pusgyvį su drogais išnešė laukan.
Tos klastorkos tuo po tam kampe susilindo
Ir pakavotą sau brangvyno didelę plėčką
Su keliais malkais slaptoms ištuštino visą.
O paskui niekus visokius plūsti pradėjo
Ir kitoms viernoms kaimynkoms gėdą padarė.