Šeštadienis, 16 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Užgavėkim!

www.alkas.lt
2011-03-06 13:17:06
378
PERŽIŪROS
0

Eglė Vindašienė, www.alkas.lt

Užgavėnių kaukės, ktkc.lt nuotr.
Užgavėnių kaukės, ktkc.lt nuotr.

Septynios mylios tilto,
gale tilto raudona gėlė pražydės,
visas svietas pralinksmės.

Pavasario pradžią švęsdavo ir pažymėdavo apeigomis ne vien lietuviai – visos gentys ir tautos. Priimdamos krikščionybę, jos neužmiršo ir neatsisakė senųjų ritualų ir suderino juos su krikščioniškosios Gavėnios pradžia. Nors labai skaudu, daug puikių tradicijų jau išnyko. Daug ko nepajėgsime atgaivinti, gal net ir nesuvoksime gilesnės apeigų prasmės, kurią jautė ištisos mūsų kartos. Kad į šiandieninį gyvenimą vėl sugrįžtų pamirštos senosios šventės, reikia pažadinti savyje vidinį potraukį joms. Ir paklausti savęs: „Ar man viso to reikia?“

Išjuokiami nevedusieji ir netekėjusios

Užgavėnės Kaune, kaunodiena.lt nuotr.
Užgavėnės Kaune, kaunodiena.lt nuotr.

Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė. Tai didelė džiaugsmo, juoko, išdaigų diena. Tai lyg linksmybių teatras, kuriame išjuokiamos gyvenimo ir žmonių negerovės. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į apeigas ir burtus, kurie išvaro žiemos demonus ir pažadina šalčio sukaustytą žemę iš miego, suteikia jai derlingumo galią, atgimstančią pavasario gyvybinę jėgą. Žemdirbiui – tai yra atsigavimo, gimimo, gauties šventė. Pasak, Kauno tautinės kultūros centro lektoriaus Aleksandro Žarskaus, čia simboliškai išgyvenami įvykiai, susiję su gimimu, atgaja, t.y. perėjimu iš maros (žiemos) į gają (vasarą). Todėl šventėje ypač gausu žadinimo elementų, o apeigos susijusios su martaujančiais jaunavedžiais – tai, kurie po vedybų dar neturi vaikų. Ypač išjuokiami nevedusieji (prie rūbų jiems prikabinamos kaladėlės, pelenų maišeliai, silkės galvos ir pan.). Apie neištekėjusias merginas sakoma – bergždinėlės, o senberniams numetamas šluotražis ar pliauska ir liepiama graužti. Tai nėra vien pajuoka, bet kartu ir paskatinimas išeiti iš užsitęsusios martavimo, skatinimas naujai kokybei – vaisių nešančiam gyvenimo būdui.

Sunkių darbų nedirbama

Užgavėnės švenčiamos Gavėnios išvakarėse, likus keturiasdešimt šešioms dienoms iki Velykų, visada antradienį. Seniau ši šventė buvo švenčiama tris dienas – sekmadienį, pirmadienį, antradienį. Šiomis dienomis sunkesnių darbų nedirbama, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų. Ypač daug nelaimių galinčios prišaukti verpiančios moterys: kirmys kumpiai, apsitrauks rūdimis linai, siūlai ir drobės, kapos pelės audeklus, ės kirmėlės kopūstus, suksis kvaituliu avys, seilėsis jaučiai, negalima ir malti, nes vėjas plėšys stogus. O jei tą dieną nešukuosi ir neplausi galvos, tai ji bus švari, gerai augs kasos, vištos nekapstys „rasodos“ ir gėlių darželyje. Visų draudimų ir nesuminėsi – tiek jų daug, tačiau vienas darbas privalomas: reikia išvežti į lauką nors vieną vežimą mėšlo.

Daug verdama, kepama

Užgavėnių blynai, kaunodiena.lt nuotr.
Užgavėnių blynai, kaunodiena.lt nuotr.

Moterys privirdavo daug mėsos, prikepdavo blynų ir bandų, kad nepritrūktų, juk reikės septynias, devynis ar net dvylika kartų per dieną valgyti! Ir viską būtinai suvalgyti, kad nieko neliktų, nes kitaip mėsa suges. Kitą dieną – jau Pelenija, mėsos valgyti nevalia iki pat Velykų. Buvo manoma: jei per Užgavėnes esi sotus, tai sotus būsi visus metus. Šią dieną reikia prisivalgyti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Šeimininkai vaišindavo kiekvieną į namus užėjusį žmogų. Nors tas ir būdavo sotus, privalėdavo kiekvieno valgio po truputį paragauti. Apeiginis valgis – šiupinys. Kur neparagausi virtų žirnių, pupelių, kruopų, bulvių mišinio su kiaulės uodega ar galva? Taigi daug riebiai pavalgyti, reiškia užsigavėti, nes laukia ilgas pasninkas.

Reikia kuo dažniau išvirsti iš vežimo

Po sočių pietų nevalia namuose sėdėti. Buvo daug vaikštinėjama, čiuožinėjama ant verpsčių ir lyžių, geldomis, rogėmis, arkliais. Tai magiška apeiga, norint užtikrinti gerą linų ir javų derlių. Ir seni ir jauni važiuodavo apie laukus, į kitus kaimus ir kuo toliau. O dar geresnio derliaus galėjai tikėtis išgriuvęs iš rogių ir pasivoliojęs sniege. Kuo dažniau išvirsi, tuo geriau. Žmogus, augalas ir žemė yra tarpusavyje susiję. Kai žmogus dėl ligos ar kitos priežasties nusilpsta, žemė jam teikia jėgų, kai jis su ja susiliečia. Šiuo metu žemė yra silpna, nualinta šalčio, todėl jai reikalinga pagalba. Ir žmogus voliojasi norėdamas perduoti jai savo gyvybines jėgas, kad žemė atsibustų, sužaliuotų, duotų vaisių.

Laistomasi vandeniu

Augimą, naujo derliaus gausumą reikia apdainuoti, atlikti kitus būtinus ritualus: suptis, laistytis vandeniu. Ypač stengtasi aplieti važinėjančius, „bičių spiečių“ arba tiesiog visą avilį. Vaikai lenda po paklode ir dūzgia, o laistytojai šaukia: „Bitė ūžia! Vandens!“. Nors grįžta vaikai šlapi, sušalę, pusgyviai, bet patenkinti. Šlapio sniego ar švento vandens paragavęs jautiesi kaip pakrikštytas, esi laimingas ir jauti, ką galvojo mūsų proseneliai. Taip elgdamiesi jie tikėjo, kad bičių šeimos bus sveikos, gausios ir avilys pilnas medaus.

Būtybių iš kito pasaulio vaidinimai

Užgavėnių persisrengėliai, kaunodiena.lt
Užgavėnių persisrengėliai, kaunodiena.lt

Anksčiau šventei rimtai ruošdavosi. Senas drapanas ir kailius iš spintų traukdavo, gamindavo kaukes. Užgavėnių persirengėliai simbolizuoja besibeldžiančias būtybes iš kito pasaulio. Todėl jų apranga – išvirkšti kailiniai. Pavakariais jie vaikštinėja ir kiekvieną kibina, vaidina, išdaigauja, ieško bergždženikių (netekėjusių). Matyt, yra kažkas labai svarbaus tuose ritualiniuose šokiuose, šūksniuose, ubagų vestuvėse, gervių, ožių, avinų išdaigose, čigonų vengrų ir žydų sukeltame triukšme, Lašininio ir Kanapinio kovoje. Bandome šiandieną atkartoti bent mažą dalelę dar giliai nesuvoktų apeigų. Ir gal net nesvarbu, kaip pavadinsime tą, kurį turime sunaikinti, kurį beprotiškai vaikėmės, ilgai tampėme visame šitame chaose. Gal toji gaivališka energija ne tavo, o svetima. Ir kaimo ar miesto pakrašty užkopęs ant kalnelio, arčiau saulės, suvokęs nužudai „ne savą“ – tai ko tau nereikia. Stabas, vadinamas Gavėnu, Dėdeliu, More, Kotre, Boba, Motinėle, Sene Kūniške, sudeginamas, paskandinamas arba apkasamas sniegu.

Taigi linksmybės baigiasi, septynioms savaitėms prityla muzika, dainos, šokiai, nekeliamos vestuvės. Pelenų diena (Papelčius, Pelenija) – nuobodžiausia metų diena, „juodas pasninkas“. Ji buvo laikoma lyg ir pirmąja pavasario diena, todėl žmonės neskubėdavo anksti keltis, laukdavo, kol patekės saulė. Pasėlių dievas būdavo barstomas pelenais. Apipelenuodavo gyvulius, trobesius, žmones – iš dulkės gimęs, dulke ir pavirsi. O priešaky- ilgas susimąstymo laikotarpis, valymasis, ateities vizija ir Velykų laukimas.

__________________

UŽGAVĖNĖS KAUNE

Visus kauniečius ir svečius, su kaukėmis ir be jų kviečiame su trenksmais išvaryti žiemą!

2011 m. kovo 8 d., 17 val. Užgavėnių persirengėliai dardės vežimais Laisvės alėja, Vilniaus gatve, Rotušės aikšte, A.Jakšto gatve.

18 val. TRIUKŠMINGAS SAMBŪRIS automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies: kaukių šėliojimas, Lašininio ir Kanapinio žaidimas, įspūdingiausios Kauno raganos rinkimai „Lops ant lopo, kur gražiausia boba?“ (Registruotis iš anksto el. p.: ktkc.info@gmail.com).

19 val. Atsisveikinimas su žiema „UGNIES FIESTA DŽIUGINS MIESTĄ“. Dalyvauja fakyrų grupė „Ugnies valdovai“.

19.20 val. Grupės „REBELHEART“ koncertas.

Blynai, spurgos, šiupinys – kiekvienam kiek lįs!
Arbata nemokamai, jei nepasisotinai!

Linksmintojai: folkloro ansambliai „Ratilėlis“, „Sodai“, „Sodyba“, „Bočiai“, „Svirbė“, „Jotija“, „Goštauta“, „Praviena“, „Sūduva“, „Kadujo“, Kauno Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos folkloro ansamblis, Kauno tautinės kultūros centro jaunieji muzikantai.
Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras.
Rėmėjai: restoranas „Miesto sodas“, viešbutis „Kaunas“, „101 Kepyklėlė“, Kauno prekybos ir verslo mokykla.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės
Kultūra

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų
Lietuvoje

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Vizitas pasienyje
Lietuvoje

Lietuvos ir Suomijos prezidentai lankėsi pasienyje

2026 05 15
Kelias
Lietuvoje

Šalies keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

2026 05 15
R. Kaunas ir Kara K. Makdonald
Lietuvoje

Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

2026 05 15
Laisvalaikio erdvė
Lietuvoje

Neries pakrantėse – naujos erdvės patogesniam laisvalaikiui

2026 05 15
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: finansų duomenų patikimumas turi tapti įstaigų prioritetu

2026 05 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
  • Vincas Kalava apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?
  • Naivus klausimas apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų
  • V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose
  • Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

Kiti Straipsniai

Spurgos

Per Užgavėnes – ne tik blynai, tai gera proga prisiminti tradicijas

2026 02 17
Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

2026 02 17
Kleboniškių muziejuje papročius tęs Užgavėnės

Kleboniškių muziejuje papročius tęs sočios, trankios, linksmos Užgavėnės

2026 02 05
Kaziuko mugė Vidiškėse skaičiuoja jau trečią dešimtmetį | ignalina.lt nuotr.

Kaziuko mugė Vidiškėse skaičiuoja jau trečią dešimtmetį

2025 03 06
Spurgos

Užgavėnėms – purios varškės spurgos

2025 03 03
Kleboniškių muziejaus klojime ir languose Užgavėnių laukia kaukės | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Kleboniškių muziejaus klojime ir languose Užgavėnių laukia kaukės

2025 03 03
Užgavėnės Rumšiškėse 2017 m. | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia į konferenciją „Užgavėnės: istorija, tradicijos, naujovės“.

2025 03 02
Kleboniškių kaimo buities muziejuje šėls Užgavėnės

Kleboniškių kaimo buities muziejuje šėls Užgavėnės

2025 02 18
Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia kartu švęsti Užgavėnes | vstt.lrv.lt nuotr.

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia kartu švęsti Užgavėnes

2024 02 12
Užgavėnės Rumšiškėse | K. Kagio nuotrauka

N. Marcinkevičienė. Apie Užgavėnių skarulinius dėdus ir bobas

2024 02 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
  • Vincas Kalava apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?
  • Naivus klausimas apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
  • +++ apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Pasaulio pagonybė - wicca religija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai