www.alkas.lt
Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos archeologijos draugija, tęsia vakarų ciklą Marijos Gimbutienės skaitymai.
Aštuntus metus rengiami visuomenei skirti skaitymai dedikuojami Marijai Gimbutienei, žymiausiai lietuvių archeologei, tyrinėjusiai Senosios Europos civilizaciją.
Šiandien vasario 3 d. 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LMN) įvyks pirmas šių metų vakaras iš ciklo Marijos Gimbutienės skaitymai. Jis bus skirtas eksperimentinei archeologijai.
Vilniaus universiteto archeologijos doktorantė Virginija Rimkutė pristatys bandymą iš žolės, kanapių pluošto ir liepos karnų atkurti IX–XI a. apavą, avėtą Araišių gyvenvietėje Latvijoje.
Kita paskaita bus skirta VIII–IX a. Senosios Ladogos gyvenvietės (Staraja Ladoga, Rusija) buitinės keramikos rekonstrukcijai. Su šiuo projektu ir jo rezultatais supažindins Vilniaus puodžių cecho meistrė keramikė Elena Aleksejeva, projekto kuratorius ir organizatorius, „MSB Cooperation Ltd“ direktorius Viačeslavas Kutyrkinas ir Vilniaus universiteto archeologijos magistrantė Arnita Petrulytė. Vakaro svečias – dr. Adrianas Selinas, Senosios Ladogos istorinio-architektūrinio muziejaus-draustinio direktoriaus pavaduotojas.
Vilniaus puodžių cecho keramikai papasakos apie VIII–IX a. Senosios Ladogos gyvenvietės kasinėjimus ir keramikos rekonstrukcijos bandymus naudojant kaip žaliavą archeologiniame sluoksnyje rastą molį ir granitą. Viačeslavas Kutyrkinas pristatys tarptautinį projektą, kurio tikslas – Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas senųjų menų ir amatų išsaugojimo srityje, specialistų kūrybinis bendravimas, patirties mainai. Arnita Petrulytė skaidrėmis iliustruos šios senovės gyvenvietės istoriją ir archeologinius kasinėjimus. Elena Aleksejeva pristatys praktinę atliktų eksperimentų pusę: molio paieškas, bandinius ir žaliavos paruošimą, rekonstruotų indų degimą atvirame lauko židinyje.
Vakaro metu bus demonstruojamos originalios keraminių indų šukės ir rekonstruoti indai, archeologinis ir geologinis vietovės molis.
„Marijos Gimbutienės skaitymai VIII“ programa PDF formate
Būtų gerai , kad paskelbtų įrašą baltų atlandidoje, ar kur nors litur…
Nežinia ar įrašas bus daromas? Be to Baltų Atlantida – apmirė. O gaila.
Baltų atlantida nuskendo, ne vandenyje
O kur?
1955 m. Į Altajų kraštą, iš Leningrado, atvykstą Archeologijos prof, Sergejus Ivanovičius Rudenko. Jo tikslas – ATIDENGTI, šalią mūsų Tengos kaimo, esantį kurganą – SENKAPĮ! Pasisamdžiau pas jį dirbti ir aš. Man – tremtiniui, tada buvo 17 metų! Mano funkcijos buvo, nuo šio objekto, šalinti grandiozinę akmenų krūvą. Kurgano – akmenų krūvos aukštis siekė 6-7 metrus.
Pertraukų metų profesorius, nuolat mums pasakojo, ne tiktai apie tai- ką mes dirbame, bet ir apie SENOVĘ- ISTORIJĄ!
Taip manyje gimė MEILĖ PRAEIČIAI! 1990. m. lapkričio mėn. 3 d. Čikagoje, laikraštis DRAUGAS, pirmą kartą išspausdino mano straipsnį “PIRAMIDĖS LAIKIA TVANĄ”,
Vėliau daug rašiau ALKUI!
Dar Vėliau, KLIMATOS TĖMA, rašiau straipsnius “Kauno dienoje”, ALKUI ir t.t.
GALIAUSIAI ATRADAU TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS.
Beja, nemažai rašiau ALKUI!
Įdomu yra tai, kad, MARIJA GIMBUTIENĖ, EUROPOJE ATIDENGINĖJO LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KURGANUS ! KURGANAS – NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KUR GANOSI ŽIRGAI!
Pasirodo, kad MŪSŲ PROTĖVIAI , nuolat eidami nuo Ramijojo VANDENYNO link ATLANTO, SIEJO IR KURGANUS IR AUKŠČIAUSIO LYGIO KULTŪRĄ.
TAI LIUDIJA FRIDRIKAS ŠLĖTĖ Knygoje ” KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”
PASIRODO kad KELTAI – NUO LIETUVIŠKO – KELTIS – ATSIKELTI – PERSIKELTI! ir t,t. ir t.t.