Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Mūsų planeta Žemė turi garbės egzistuoti nuostabioje sistemoje – Saulės sistemoje. Per vidurį yra Saulė – šios sistemos esmė. Esmė etimologiškai žiūrint yra tai, kas esti, kas yra. Vadinasi, esmė yra kažkas, kas garantuoja buvimą, o visa kita yra tik prielipos, kurios gali būti, o gali ir nebūti.
Pastaruoju metu žmonių mąstyme ryškėja įprotis nekreipti dėmesio į esmę, o nagrinėti visai pašalinius dalykus taip nukrypstant pernelyg toli nuo Saulės ir dairantis kažkur šešėliuose. Jei dar nesupratote, ką noriu pasakyti, pabandysiu pateikti pavyzdį. Įsivaizduokite, jei pasiūlyčiau jums įkurti pagonišką mokyklą. Tuojau pat viena grupė žmonių imtų aiškintis, ką reiškia pagoniška – vieni imtų aiškinti, jog šis žodis yra sugalvotas kryžiuočių ir neatitinka prasmės, kiti bandytų išsiaiškinti, kas gi telpa į šį žodį – apeigos, folkloras, mitologija, o gal dar kas nors? Antroji „išminčių“ grupė tuojau pultų nagrinėti mokyklos sąvoką – ar ten reikėtų laikyti egzaminus, o tada ar gerai, kad pagonišką tikėjimą reikėtų iškalti? Tokie ir panašūs svarstymai tuojau pat užgožtų siūlymo esmę ir visiškai sunaikintų pačią idėją. Galiausiai tiek siūlytojas, tiek svarstytojai liktų prie suskilusios geldos. O juk daug paprasčiau yra bandyti įžvelgti esmę, vietoj bandymo knaisiotis po visiškai nesvarbius dalykus. Idėjos esmė, be abejo, yra tik bet kokios mokymo įstaigos (dar neapibrėžiant nei mokymo metodikos, nei turinio) senojo baltų tikėjimo žmonėms įkūrimas.
Ši idėja, reikia suprasti, yra tik pavyzdinė. Tačiau po kiekvienu alko.lt ir visų kitų Lietuvos portalų straipsniu komentaruose matome ne ką kitą, o būtent esmės ignoravimą ir knaisiojimąsi po visiškai nereikšmingas smulkmenas. Į tokius labirintus save įstumdami žmonės ne tik savo nervus susigadina, bet ir daro didelę žalą pačiai Lietuvos komentarų kultūrai. Užsienio portaluose matyti, kad po straipsniu paprastai atsiranda tokio paties ilgumo komentaras su rimtais argumentais, gilinantis į straipsnio esmę, o ne kapstantis po bereikšmius dalykus ar kabinėjantis prie autoriaus pavartotų žodžių. Lietuvoje dėl pomėgio nesugebėti įžvelgti esmės nukenčia daugelis nuostabių idėjų. Kaip pavyzdį galiu paminėti idėją atkurti Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą. Idėja graži, tačiau iki šiol yra stabdoma seniesiems ramuviečiams ginčijantis dėl sąvokų ir nesugebant įžvelgti esmės. Panašiai sustabdytos beveik visos pastangos gelbėti Lietuvos vilkus, nes greičiausiai konferencijų dalyviai po šiai dienai svarsto, kas yra vilkas ir ką reiškia gelbėti. Džiaugiuosi dėl vieno – kad ši mada apsimesti visišku idiotu atsirado ne taip seniai ir prieš dvidešimt metų niekam nekilo mintis ginčytis, ką reiškia nepriklausomybė ir ką reiškia Lietuva. Jei būtų ginčijęsi, šiandien gyventumėm SSRS.
Ketvirtadienio Perkūnas linki prisiminti savo aukštojo mokslo diplomus, dūlančius stalčiuose, kurie lyg ir yra sertifikatas, įrodantis, kad gebate logiškai mąstyti.
“Ketvirtadienio Perkūnas linki prisiminti savo aukštojo mokslo diplomus, dūlančius stalčiuose, kurie lyg ir yra sertifikatas, įrodantis, kad gebate logiškai mąstyti”.
Bijau, kad toli gražu ne visada. Atsiprašau, kad prikibau prie žodžių ir pabėgau nuo esmės.
Patiko mintis. Išties – dažnai tenka matyti tokį detalėse paskęstantį bendravimą. Kaip begalvotum, peršasi viena mintis – mažėja tarpusavio geranoriškumo ir atidumo kitam. Ir apskritai, ar kas susimąsto, kas tai yra – bendrauti?
Bet man nenorom kyla mintis, kad kai kurie siūlantys neskęsti detalėse žmonės patys skęsta tose detalėse. Kaip sakant, net Saulė yra periferija Centro atžvilgiu.
Savo straipsnių komentatorius Audrys Karalius su savotiška pagarba vadina savo treneriais, net ir nepaisant to, kad jie (mes) kartais sugrįžę iš sulčių pasnyko stovyklos ar aludės.
Kai detalės nesvarbu, idėja ir liks tik idėja.
Labai būtų įdomu pamatyti, kaip autorė steigia „bet kokią mokymo įstaigą“.
Kaip bebūtų gaila, idėjos esmė, absoliučia dauguma atveju, yra jos įgyvendinimas. „Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką“ nėra labai gera idėja.
Loginis mąstymas, beje, labai padeda pamatyti, kur yra idėjos su esme, o kur tiesiog papilstymas iš tuščio į kiaurą.
Labai teisingai pastebėta: „esmė yra kažkas, kas garantuoja buvimą“. Kas idėjoje „kuriam bet kokią mokymo įstaigą“ garantuoja įstaigos atsiradimą? Visiškai niekas. Galiu pasakyti, kad garantuoja neatsiradimą: žodžiai „bet kokią“. Rezultatą garantuoja tik kryptingos pastangos, o kai krypties nėra, tai toliau gulbės, vėžio ir lydekos situacijos nueita ir nebus.
Ir ne į temą: tik nereikia pasakų apie užsienio portalus. Žinom, buvom, matėm.
Aš pvz. paskaitau komentarus po straipsniais ir suprantu, kodėl Lietuvoje yra taip kaip yra. Akivaizdžiai žmonės turi teksto suvikmo sunkumų. Tai kaip mes galime susikalbėti vieni su kitais, jei net perskaityti sakinio vienodai nemokam?
Iš detalių susideda gyvenimas. Detalės yra labai svarbios. Iš prastų plytų prastas namas gaunasi. Nuo esmės pabėgame, nes ne Tiesos ieškome. Respektuoju Wlfs komentarą.
Praeityje nemažai buvo veikėjų, kurie pasiklydusius ar kitaip galvojančius (skirtingai suprantančius sakinius) tiesiog naikino “vardan tos Lietuvos”. Galime rėkti, skleisti savo vienintelę tiesą, geriausią supratimą, tačiau tik kantriai derindami požiūrius pasieksime ne tik Jono mėgstamą Darną. Žodis svarbus, pavadinimas taip pat, tačiau labai apmaudu būna stebėti atsidavusių tėvynei, iš esmės dirbančių jos labui žmonių kivirčus kartais tik dėl to – kuris valdo smėlio dėžę, kuris geriausiai įkūnija protėvių pašaukimą, kuris geriausias šių dienų karalius ar vedlys, kuris gal būt 🙂 gražesnis ir t.t. ir pan.. Aš pradedu nuo tyriausio (ne svetimos kalbos) žodžio, nuo pagarbos savo minčiai ir ją išreiškiančiam žodžiui. Tai, kaip valgymas švariomis rankomis.
Iš tiesų, tiek dau Lietuvoje pristeigta per paskutinį dešimtmetį tikrų ir pseudo katalikiškų mokyklų. Pritarčiau autorės pasėtam grūdui-idėjai, kad reikia kurti ir baltiškąsias, romuvietiškąsias, pagoniškąsias mokyklas, kurios būtų mūsų tautos ir senosios kultūros šaknų gaivintojos. Niša tuščia nebūna, neįkursim baltiškųjų, įsikurs islamiškos, katalikiškos, “kinškos”. Gal bijoti nereikia, bet LABIAUSIAI reikalingos senovės baltų tikėjimo mokyklos su normalia pasaulietine programa, kurioje būtų didelis ir [latus, gerai subalansuotas emocinis, intelektualinis, religinis baltiškos kultūros krūvis.
povilai, skaityk J.Vaiškūno paskutinį sakinį:
“Jonas Vaiškūnas
2011 03 10 at 13:49 · Reply
Ievarai, pagirtinas noras klausti, aiškintis ir išsiaiškinti. Galima sudaryti net DUK. Ir į juos bus atsakyta. Bet kiek perfrazuojant mano buvusį kolegą G.Kakarą, kartoju – „Klausimai kartais būna svarbesni nei atsakymai“. Tad pirmiausia reiktų padirbėti prie gerų klausimų.
O užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad taip – Romuva nieko nesiekia pritraukti ar pakeisti kieno nors įsitikinimus. Romuva kviečia eiti Lietuvių Tautos keliu. Romuva ir yra tuo keliu einantys. Geriausi ėjėjai yra tie kurie patys randa šį kelią.”