Senojo Stelmužės ąžuolo pamaina – Karvelių ąžuolas?

www.kaunomarios.lt

Visi, kas matė Stelmužės ąžuolą, pastebėjo ir jo agoniją. Kauno marių regioninio parko vyr. ekologas Povilas Vitkauskas svarsto, koks Lietuvos ąžuolas bus labiausiai vertas atsistoti šalia šio galiūnų galiūno. Beje, į Stelmužės panašus Karvelių ąžuolas auga netoli Kauno, Kamšos miško pakraštyje.

Skelbiama, kad tarp saugomų gamtos paveldo objektų ir paminklų yra 3–4, kurių kamienų apimtis viršija 7 m. Iš tikrųjų tokių medžių  Kauno marių regioninio parko vyr. ekologas Povilas Vitkauskas suskaičiavau bent septynis. Kodėl tokie neatitikimai? Pasirodo, kad sąrašas sudarytas tik iš valstybės saugomų gamtos paveldo objektų ir gamtos paminklų kategorijos medžių.

 7 m kamieno apimtį turi 2 vietinės reikšmės gamtos paveldo objektai: Gaurės (Tauragės r.) ir Karvelių (Kauno r.) ąžuolai. Yra įspūdingas Darsūniškio (Kaišiadorių r.) ąžuolas, kurio kamienas 7,05 m apimties, tačiau jis nėra paskelbtas gamtos paveldo objektu. Darsūniškio ąžuolas kur kas išvaizdesnis už kai kuriuos, turinčius gamtos paminklo statusą.

Specialistai, įvertindami medžio būklę, kiekvieną senolio ąžuolo aprašymą pradeda žodžiais: „medis pasiekęs gamtinę brandą ir yra degeneracijos būklės“. Tai yra savaime suprantamas procesas. Medienos degeneracija prasideda ąžuolui sulaukus 250–300 metų. Kamienai tuomet būna pasiekę apie 1 m skersmenį (3 m apimties). Ąžuolas, kurio kamieno apimtis siekia 7 m, yra ne mažiau kaip 700 metų.

Kurie galiūnai perspektyvūs?

Atviroje vietoje augusių ąžuolų galiūnų šakos būna išaugusios beveik stačiu kampu, jos storesnės kaip 1 m skersmens, sunkios. Kauno marių regioninio parko vyr. ekologas Povilas Vitkauskas yra matęs dorojant išlūžusią 6,7 m kamieno apimties ąžuolo apatinę 1,3 m skersmens šaką: medienai, puvėsiams ir šakų liekanoms išvežti prireikė 3 sunkvežimių GAZ-52. Išlūžusios šakos padaryta kiaurymė nepataisomai sužalojo medžio kamieną. Tokias šakas reikia trumpinti, statyti joms atramas ar kitaip jas apsaugoti.

Neperspektyvūs yra ąžuolai aukštais kamienais, nes medžių šak­nų sultims pailgėja kelias, padidėja slėgis, reikalingas joms pakilti. Dėl to aukštų senų medžių viršūnės apmiršta, o į jas įsimetęs puvinys sukuria papildomą užkratą visam kamienui. Sandariškių (Biržų r.) ąžuolas, neatsižvelgus į seno medžio ypatybes ir nesiėmus būtinų priemonių, gali greitai žūti. Tai pamatę atsakingi darbuotojai medį išbraukė iš gamtos paminklų sąrašo. Šio dvikamienio ąžuolo kamienai turėjo būti sujungti trosais, uždrausta aplink ganyti kiaules, joms knistis po medžio šaknimis.

Didžiausias galimybes išlikti, sulaukti galbūt ir Stelmužės ąžuolo metų turi ąžuolai trumpais kamienais, žema laja, plonomis apatinėmis šakomis.

Karvelių ąžuolas

Arčiausiai idealaus seno medžio modelio yra Karvelių ąžuolas, kuris auga netoli Žemės ūkio universiteto, Kamšos miško pakraštyje. Šiam medžiui prieš 150 metų buvo nupjauta viršūnė.

Universiteto Miškų fakulteto mokslininkai garsiai neprakalbo apie šio ąžuolo išskirtinius požymius, neorganizavo jam valstybinės apsaugos statuso suteikimo procedūros. Ąžuolas galėtų būti puiki priemonė supažindinant studentus ir visuomenę su senų medžių ypatybėmis. Kol kas vyksta priešingas procesas – miškininkai vertina medį pagal jo tūrį (taip pat ir pagal aukštį), todėl jų požiūriu, medis nupjauta viršūne yra neperspektyvus. Toks vertinimo kriterijus tinkamas tik jaunam medžiui.

Senas medis, netekęs viršūnės, daugiau savo gyvybinės energijos skiria apatinėms šakoms, išsaugo sveikas šaknis, jo nuolat neklibina vėjai. 

 Kauno marių regioninio parko direkcijos rašinys