www.alkas.lt
Alkas.lt su liūdesiu praneša visiems mūsų lietuvių tautinės kultūros puoselėtojams, kad mirė Birutė Zalanskaitė – Dzūkijos, o gal ir visos Lietuvos, liaudies dainų karaliaus Petro Zalansko duktė. Jos tėvelis Petras Zalanskas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bei kitoms mokslo įstaigoms įdainavo apie 400 liaudies ir paties sukurtų liaudiškų dainų, pasekė 150 pasakų ir nutikimų. Tai išties neįkainojamas palikimas.
Birutė Zalanskaitė, pokario metais išaugo dainingame Mardasavo kaime. Jos šeimoje visi buvo muzikalūs, o ypač tėvelis, mokėjęs apie 400 dainų ir daug religinių giesmių. Jis buvo kviečiamas į įvairius renginius kaip talentingas liaudies dainininkas. Tose kelionėse kartais ir Birutė jį lydėdavo. Po tėvelio mirties 1980 m. ji taip pat pradėjo koncertuoti.
B.Zalanskaitė dainavo įvairaus žanro vokalinę muziką, tačiau dažniausiai lietuvių liaudies dainas, kurių mokėjo apie kelis šimtus. “Tos dainos-giesmės yra tarytum seni amuletai, nutvieksti mūsų protėvių dvasios šviesos,” – sakė dainininkė.
Į sceną Birutę išvedė ilgametis M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius Adelbertas Nedzelskis. Jis dažnai skaitydavo paskaitas apie didįjį menininką M.K.Čiurlionį. Jų metu Lietuvos muzikos akademijos absolventė B.Zalanskaitė skambindavo M.K.Čiurlionio preliudus, padainuodavo liaudies dainų.
B.Zalanskaitė išleido kasetę „Protėvių dainos“. Parengė savo 34 dainų garsajuostę „Ant tėvulio dvarelio“ bei „Mardasavo dainos“, prisidėjo išleidžiant druskininkietės liaudies dainininkės Agotos Žuraulienės garsajuostę „Ainu keliu dainuodama“. 72-ejų jos dainų įrašai saugomi nacionalinio radijo fonotekoje.
Per 38-erius savo švietėjiško darbo metus mokytoja ekspertė, mokanti groti kanklėmis ir fortepijonu, parengė 14 moksleivių – respublikinių apžiūrų ir konkursų laureatų. O kiek gabių, išlavintų mokinių palydėjo į platesnį savarankišką gyvenimo kelią.
Birutė išties buvo verta aplinkinių pagarbos ir meilės. Ji atiduodavo save, nesvarstydama, nelaukdama atlygio. Ji dalijo savo talentą žmonėms, negailėjo savęs, neieškojo lengvesnio kelio. Kur tik pakviesta, ten dainavo, giedojo, nepaisydama nei tarybinių funkcionierių draudimų, nei tarybinių ideologų apribojimų.
Dainavimas Birutei – tai gyvenimo būdas. Toks žmogus niekuomet nepriklauso sau ir negali nesidalinti. Ji visuomet išliko ištikima savo dvasiai, tautai, Lietuvai. Kas gali būti nuostabiau, kaip išmokyti vaiką pažinti savo tautos kultūrą, kalbą, giesmę, išmokyti jį pamilti Tėvynę, gamtos grožį.
Dvasia turtinga tautos giesmininkė, poetė, jautri ir suprantanti mokytoja Birutė Zalanskaitė sakė:
„Mokykla turi duoti bendražmogiškų vertybių ir pateikti jas vaikui priimtinu būdu, remdamasi lietuvišku mentalitetu, aplinka, kurioje auga, krašto žmonių patirtimi ir kultūra. Šventės, neturinčios šaknų mūsų dirvoje, yra tik fasadinė kultūra, vaidinimas. Kultūra – ne vien renginiai. Tai vyksmas, formuojantis kūrybingumą, laisvą ir dvasingą žmogų. Mokyklose daugiau dėmesio reikėtų skirti vaikų dvasiniam ugdymui: etninei kultūrai, tikybai, etikai. Visų dalykų mokytojai vaikams galėtų priminti savo regiono tradicijas ir papročius, papasakoti apie liaudies amatus, paskatinti domėtis krašto vietovardžiais, išmokyti sudaryti giminės medį, kad visi savo šaknis žinotų”.
„Druskininkų M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos mokytoją ekspertę, liaudies dainininkę Birutę Zalanskaitę laikyčiau kultine asmenybe lietuvių liaudies dainų atlikimo baruose, humanistine lietuvių tėvų ir protėvių dainų išpildymo kultūra bei meniškumu įsiterpusią į geriausių pasaulio liaudies dainų interpretatorių olimpą“ – prieš septynis metus rašė režisierius dr. Egidijus Mažintas.
Ateikite į Birutės laidotuves – palydėti daina Jos Vėlės į paskutinę kelionę. Velionė pašarvota Druskininkų muzikos mokykloje. Laidojama bus rytoj sausio 9 d. sekmadienį Mardasavo kaimo kapinaitėse. Karstas išnešamas 10.30 val. ir vežamas į Ratnyčios bažnyčią. Čia 11.00 val. aukojamos gedulingos šv. mišios už Velionės Vėlę.
httpv://www.youtube.com/watch?v=aQm1cw0yiGI
Dainuoja Birutė Zalanskaitė
Prengta pagal www.druskonis.lt ir žurnalo “Kultūros aktualijos” straipsnius.
Birute, dek neužgęstančia žvaigžde Lietuvos danguje, siųsk mūsų Tautai dievišką šviesą iš amžinųjų Dausų. Tebūnie lengva ir džiugu Tavo Vėlei Viešpaties Soduose.
Tebus lengva jai šventa Lietuvos žemelė . Užuojauta visiems ją pažinojusiems .
Keista ir neiprasta skaityti apie Birutes mirti, kai, rodos, taip neseniai, tik praejusia vasara, ja maciau ir girdejau jausmingai dainuojancia… Nuosirdi uzuojauta visai Birutes giminei…
Kai berods 1973-iasiais metais būdamas kraštotyrininku keliavau po Dzūkiją su kitais Kauno kraštotyrininkais, tai užsukome vakare į Zalanskų sodybą Mardasave. Klausėmės Petro Zalansko dainavimo ir tos dainos taip giliai įstrigo mano atmintyje, kad ir dabar jau beveik po 40-ies metų tos dainos dar skamba mano mintyse.
Pernai kai po talkos „Darom 2010“ užsukome į Mardasavo kaimą pavakarieniauti aš nuėjau prie Zalanskų sodybos ir nedrįsau net rankomis prisiliesti prie tvoros, bet tik žvilgsniu palytėjau namą, medį, tvorą, nes man ta kukli sodyba šventa – lietuvių liaudies dainų šventovė, tai šaltinis iš kurio teka lietuvių liaudies dainos. Kai pamatau jo dukras Mariją ir Birutę ar anūką dainuojančius liaudies dainas, tai jaučiu, kad juose gyvena lietuvių liaudies dainų karaliaus Petro Zalansko dainų dvasia ir jaučiu jiems didžiulę pagarbą.
Kai keliausite pro Mardasavą, tai užsukite į šį gražų senovišką kaimą (tokius kaimus dailininkai piešia tik pasakų knygose), sustokite prie Zalanskų sodybos sudainuokite nors vieną iš Zalanskų dainuotą dainą ir aplankykite kapinaitėse atgulusius Zalanskus.
Tebūnie Tau Birute ne tik miela, bet ir lengva Mardasavo žemelė, o giminėms ir ją pažinojusiems nuoširdi užuojauta.
A+A Birute, būk rami Devintajame Danguje – Viešpaties Namuose, su Angelais ir visais Šventaisiais, Sakalais ulbonėliais nenutilk, čiulbėk…
bet kuno…vele yra ta isivaizduojama samone be kuno, kai siela yra kuno skysciai ir dusia yra kvepuojanti gyvastis…o kunas yra kunas