Saulius Stoma, www.alkas.lt
Pradedame antrus metus be atominės elektrinės. Kas atsitiko po jos uždarymo? Elektra privatiems vartotojams pabrango 9–14 centų, ūkio subjektams – šiek tiek mažiau. Ekspertai sako, kad dėl to prarandame apie du milijardus litų per metus.
Tačiau išgyvename. Apokaliptinės pranašystės neišsipildė.
Dalį elektros tenka importuoti iš Rusijos, ir tas nėra gerai. Tarpininkai, kaip visada, pelnosi ir daug blogiau – veikia pačią Lietuvos politinę sistemą. Tačiau projektuojamos jungtys su Švedija ir Lenkija situaciją gerokai pataisytų. Išplėtota rinka garantuos mažiausią kainą.
Nepalyginamai blogesnė padėtis yra dujų sektoriuje. Čia jau iš tikrųjų kvepia absoliučiu Lietuvos užvaldymu, kuris per du dešimtmečius tiktai didėjo. Kaip tikri apkvaišę narkomanai, esame „pasodinti ant dujų adatos“. Realaus išsigelbėjimo kol kas nematyti.
Įžeista Rusijos demaršo, kai kaimynams mažindama dujų kainas, ji demonstratyviai baudžia Lietuvą, Vyriausybė pagaliau susizgribo spartinti suskystintų dujų terminalo projektą. Terminalą Klaipėdoje planuojama atidaryti 2014 metais. Kaip tik tada įsigalios ES direktyva dėl privalomos konkurencijos ir magistralinių dujotiekių atskyrimo.
Beje, šioje vietoje kyla provokacinis klausimas. Kodėl kitaip nei kaimynams mūsų Vyriausybei reikėjo jau praėjusiais metais pradėti dujų tiekėjų ir magistralinių tinklų atskyrimo procesą? Koks tikslas per anksti ir be jokios naudos erzinti rusus? Vardan ko dėl neatpigusių dujų šiais metais turėsime prarasti dar kelis milijardus?
Juk alternatyva Rusijos dujoms geriausiu atveju atsiras tik 2014 metais. Tad būtų buvę logiška magistralių atskyrimą planuoti tiems metams, kada jie iš tikrųjų taps reikalingi konkurencijai palaikyti.
Iki tų metų dujų rinkoje esame visiškai priklausomi nuo Rusijos valios. Tad kam ta brangiai kainuojanti bravūra? Jeigu tik priedangai, tai ką ji iš tikrųjų dengia?
Taigi šioje vietoje turime labai aiškiai savęs paklausti. Ar Vyriausybė su persidirbusiu energetikos ministru teisingai nustatė prioritetus? Ar jau esame gerai apgalvoję, kas Lietuvai svarbiau? Ar tikrai mūsų energetinei nepriklausomybei labiausiai pasitarnaus nauja, brangi, geriausiu atveju 2020 metais atsirasianti atominė elektrinė, kuri dėl investicijų atsipirkimo būtinybės tiktai iškreips konkurencinę rinką?
Atsakymas akivaizdus: taip galvoti – didelis paklydimas. Dabar planuojama atominė elektrinė yra labai rizikingas projektas su pasekmėmis, kurių neįmanoma prognozuoti taip toli į priekį, kaip reikėtų. Maža to. Jei nebus atsisakyta tiesioginių ir juolab slaptų derybų su galimu investuotoju, jis užsitikrins sau visas garantijas, riziką palikdamas Lietuvos žmonėms. Tai bus tas pats grobikiškas Leo LT, tik užsieniečių rankose.
Nesu atominės elektrinės priešininkas. Tačiau šio projekto įgyvendinimas turi būti skaidrus ir naudingas Lietuvos žmonėms. Negalime leisti, kad grupelė žmonių vėl įtrauktų visą valstybę į akivaizdžią avantiūrą.
Nesmagu matyti, kaip Leo LT tradicijos tęsiamos ir propagandiniame kare. Ar tikrai iš Rusijos uraną perkanti ir globalių konfliktų atveju labai pavojinga elektrinė bus energetinio saugumo garantas? O gal atvirkščiai? Ji tik neišvengiamai paralyžiuos tai, kas gali gelbėti – atsinaujinančios energetikos kūrimą. Ir kaip jau minėta – konkurencinę rinką.
Taigi šiuo metu reikia greitai persiorientuoti ir akcentuoti tai, kas duos naudos jau po kelių metų, o ne dešimtmečių. Po dvidešimties metų gal ir Rusija jau bus kitokia. Mums jos saugotis reikia dabar. Ir galimybių tam – pakankamai. Tik jomis kažkodėl nesinaudojame.
Matant sužlugdytą namų renovaciją, dėl ko į orą per metus taip pat paleidžiame kelis milijardus, ir nuolatinius trukdymus bet kokiai alternatyvai dujoms, sąmokslo teorijos gimsta savaime. Kokią dar nesąmonę kažkas planuoja Lietuvoje, kad tik ilgiau išlaikytų ją energetinėje priklausomybėje?
Ar grandiozinis ir todėl sunkiai realizuojamas naujos atominės elektrinės projektas nėra tik liguista dujų narkomano haliucinacija?
Ši Vyriausybė dabar turi galbūt paskutinį šansą atsitokėti ir kuo greičiau imtis veiksmų, kurių nauda lengvai prognozuojama. Visų pirma – dėl nesužiūrėtų smulkmenų stringančios elektros jungtys ir suskystintų dujų terminalas. Verta paanalizuoti ir skalūninių dujų išgavimo galimybes ar jungtį su Lenkija.
Kelias į energetinę nepriklausomybę dar gerokai užpustytas. Todėl judėjimo perspektyvas reikia vertinti pagal realius faktus ir ekspertų nuomones. Politinis sprendimas turi sekti po to.
Pradiniais skaičiavimais, dujų terminalas kainuos apie 700 milijonų litų. Visą laiką girdisi balsų, kad ir jisai neatsipirks. Labai jau panašu į kažkada vykusią kovą prieš dabar mus gelbstintį Būtingės terminalą. Net jeigu jį pastačius, konkuruodama Rusija ženkliai mažintų dujų kainą, nauda būtų akivaizdi ir siektų milijardus. Taigi toks terminalas atsipirktų net nenaudojamas. Juolab po to būtų galima statyti ir dujų skystinimo gamyklą.
Tarp gerokai brangesnės atominės elektrinės ir dujų terminalo skirtumas labai paprastas. Viena neišvengiamai ribos rinką ir didins kainas, antrasis kurs realią konkurenciją ir savaime mažins kainas.
Tad kas dabar svarbiau: atominė elektrinė ar terminalas?
