Lilija Valatkienė, „Valstiečių laikraštis“
Šakių rajone gyvenantys sutuoktiniai brangina senąsias lietuvių tradicijas. Per Kūčias arba pusiaužiemį jie traukia į savo didelį sodą, papurto kiekvieną medį, apkabina jį, padėkoja už derlių, o per Jurgines su duonos kepalu, šventintu vandeniu ir žvake apeina savo laukus ir gyvulius. Jų duona ypatinga – bemielė, kepama pagal senovinį receptą.
Receptą sužinojo iš anytos
Linos anyta, senoji Daraškienė, tokią duoną kepdavo tarnaudama bajorams dvare. Po karo ji kepė juodmilčių pyragus, ragaišiais vadinamus. Anuomet parduotuvėse nebuvo pasirinkimo, tad Jonui mamos kepiniai buvo didžiausias skanėstas. „Lina, duok natūralaus raugo, noriu ir aš tokios duonos išsikepti“, – prašo šeimininkės į svečius užsukusi kaimynė. „Neduosiu. Duonos raugą kaip paslaptį galima perduoti tik savo giminės moterims. Antraip visą duonos rūgštį ir kitokias gėrybes iš mūsų namų išneši“, – sako Lina. Ir suprask, kad nori – juokauja ji ar rimtai šneka. Plokščiuose per amatų dieną trys šeimininkės pristatė savo duoną. Vienos buvo juoda ruginė plikyta, kitos – saulėgrąžomis ir sėmenimis gardinta. „Tačiau tokios kaip manoji niekas neiškepa“, – didžiuojasi šeimininkė.
Kol lubos užrasoja
„Raugą reikia laikyti šaltai. Jeigu ilgą laiką nekepi duonos, raugą vis tiek privalu atnaujinti“, – aiškina šeimininkė ir priduria, kad geriausiai duoną kepti per priešpilnį. Ruginius miltus Lina rupiai sumala. Raugą išskiedžia šiltu vandeniu, įpila truputį rūgpienio, gerai išmaišo ir paruošia skystą tešlą. „Per dieną prieinu keletą kartų ir paplaku ją mentele. Iš ryto pirštu pakabinusi paragauju. Jeigu rūgštis gnybia liežuvį, vadinasi, galima minkyti tešlą“, – pabrėžia žinovė. Vėliau ji priberia nebe tokių rupių, o persijotų miltų, druskos, cukraus, kmynų, maltų sėmenų ir ilgai ilgai minko. „Minkau tol, kol lubos pradeda rasoti, kol kaktą prakaito lašeliai nusėja. Tačiau į minkomą tešlą negalima pilti nė trupučio vandens. Kiek įpylėte iš vakaro, tiek jūsų“, – patikslina Lina. Kai tešlos kalnas ima svirti per rankas, vadinasi, jau laikas kepalą formuoti. Skardoje tešla ilsisi, kyla, noksta keturias valandas. Per tą laiką nevalia vaikams šėlioti, garsiai kalbėti, vaikščioti, skersvėjo į namus leisti.
Iš pagarbos – ant pirštų galiukų
„Krosnį kūrenu keturias valandas. Lėtai, pliauską po pliauskos pakurą pasotinu. Duonai iškepti reikia vienuolikos pagalių, pyragui pakanka aštuonių. Duona kepa 2–2,5 valandos. Ištraukus kepalą krosnis būna tokia karšta, kad visada spėju obuolienę išvirti“, – sako Jonas, rodydamas pusmetrio ilgio eglines malkas. Pirmą pusvalandį iš pagarbos duonai reikia ant pirštų galiukų vaikščioti. Kepant duoną virtuvę reikia saugoti nuo skersvėjo, kitaip atšoks pluta. „Jeigu nori, kad duona būtų rūgšti, reikia supykdyti šeimininkę“, – juokiasi Lina. O raikyti duoną galima tik jai atvėsus, geriausiai kitą dieną. Naminė duona puikiai išsilaiko šviežia porą savaičių. O kai sudžiūsta, Lina ir Jonas iš jos gamina naminę girą. Šeimininkai paprastai naminės duonos išsikepa kartą per mėnesį. Giminė plati, visi užsukę duonos prašo. Naminė duona vienkiemio gyventojus ypač džiugina žiemą, kai nuo šalčio tvoros pyška ir sniego priberta iki pažastų. Padėkoju šeimininkams už duoną. Gyvuotų Lietuva, jeigu visi žmonės tokie būtų. O Lina man pavymui sako: „Lietuva ir dabar gyva. Manyje, tavyje. Mūsų širdyse, jausmuose, darbuose, pastangose. Ir gyva ji bus tol, kol bus gyvas nors vienas lietuvis, kol skambės lietuviškas žodis, garuos suartos vagos ir kvepės duona.“
Naminės duonos kepimas šiuo metu tapo itin populiarus. Tik raugu bei receptais draugiškai dalinamės, lai plinta, negaila. Dalinuosi ir aš. Gerai iškepta naminė duona šaltai įvyniota drobėn kelis metus išsilaiko nesupelijus.
Tai nuostabu. Aš tai mėgstu. Visiems duonkepėjams ir duonkepėjoms geros kloties.
Tik kad pavadinimas neatitinka turinio.
Apie duonkubiius išvis atskirą ir ne ką trumpesnį straipsnį galima suregzt. Va, man laba būtų įdomu, kas duonkubilius dabar begamina – jie gi ir ypatingi, specialių medžio rūšių, ar ne su ąžuolo intarpais… Kur tokį gaut?
O tas nesidalinimas raugu ir man užkliuvo 🙁 Dauginas duona dalijama.
Gerbiama Sniega, nežinau kas duonkubilius gamina. Bet gal gamina kas? EI ATSILIEPKITE???? Sakote, kad galima apie duonkubilius atskirai suregzti netrumpą straipsnį? Gal galite parašyti į Alką?
O raugu dalinasi moterys. Neseniai viena mano žmonai pažadėjo duoti raugo.
savo raugo duonele kepu ir renku duonos pluteles. gal kas žino kaip pasigaminti duonos gira be mielių.
Ačiū.
Mes su zmona turime 5 receptus duonos su naturaliu raugu ( be mieliu). Idomu butu pasidalinti kitais, idomiais receptais, pasidalinti patirtimi.
Musu receptai (zinoma ne musu, bet senoliu palikimo):
1 Paprasta rugine duona
2 Paprasta kvietine duona
3 Pusiau plikyta kvietine duona
4 Plikyta kvietine duona
5 Sveikuoliu duona (su avizomis)(be mieliu)
I sias duonas galima deti ivairius priedus (dziovintas ivairias seklas (riesutus, saulegrazas, kalendra, kmynus ir t.t.), dziovintus vaisius (slyvos, obuolius, spanguoles, vysnias, braskes, abrikosus) dziovintas zoleles ( morkas, poras, Kada nors meginsiu meta… ir t. t.)
Beje duonos rauga galima uzsiauginti ir paciam, kaip ir ji ilgai islaikyti- sudziovinta. Taigi nera butina taip saugoti, kaip straipsnyje rasoma. Sudziovinta duonos rauga galima siusti pastu (voke)Ir dalintis su visais norinciais, nes duonos raugas neisnes turto paskui save:)
Seimininkes, pasidalinkime receptais
Beje maniske turi maisto technologes issilavinima.
Pareklamuosiu save :), klientams naujai pasistaciusiems krosni mokinu issikepti duona.
Mano kontaktus rasite http://www.krosnius.lt
Lauksiu laiskuciu apie Jusu duonele
Iki malonaus…
Ignas
Sveiki Ignai,
paplatinome Jūsų žinutę kiek plačiau, žr.:
https://alkas.lt/2011/01/18/mokinu-issikepti-duona-zmones-pasistaciusius-savo-krosni/
Bei:
https://alkas.lt/renginiai-2/siulo/
Sekmės skleidžiant tikrą (be E:) lietuvišką gyvenimo būdą.
Jonas
O, labai džiugu rast krosniaus kontaktus, gal ir koks kubilius atsišauks? 😀
Mamos paklausinėjau apie tuos kubiliukus duonai – sakė, kad jie bent iš dalies turi būt iš ąžuolo, dėl jo turimų rauginių savybių. Tiek konkrečiai ir teišsiaiškinau – straipsniui info mažoka 🙂
O raugą pasidaryt ją mokino iš svogūnų, patikusios duonos plutelių, ir vandens. Raugą išlaikydavo mama paičiam tam duonkubily palikus vėsiai (pringy 🙂 ), uždengus, kad būtų švarus.
Duonele su raugu(rugine)puikiausiai iskepa ir el.orkaiteje,nebutinas pecius.Kepu ir jau senokai neperku parduotuveje.
Mes irgi kepame. Bet kas gali atstoti Duoną keptą sanybiniame pečiuje?