Žurnalas „Liaudies kultūra“ – tautos palikimo kelrodis

Alkas.lt artėjančių Naujųjų metų proga pristato unikalų, etninės kultūros specialistams gerai žinomą, tačiau, gal būt, plačiosios visuomenės dar neatrastą žurnalą „Liaudies kultūra“.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ buvo įsteigtas dar Sąjūdžio priešaušryje 1988 m. ir yra leidžiamas jau 21 metus. Šis žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Žurnalo steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC). Apimtis – 10 sp. l., periodiškumas – 6 nr. per metus. Elektroniniai žurnalo variantai skelbiami LLKC svetainėje. Taip pat yra sukurtas žurnalo internetinis puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ yra tarsi „tiltas“ tarp mokslininkų ir labai plačios auditorijos, kurią sudaro kultūros ir švietimo darbuotojai, kiti etninės kultūros puoselėtojai. Šiame žurnale pateikiami tiek svarūs moksliniai tyrimai, tiek publicistiniai straipsniai apie įvairius etninės kultūros reiškinius, diskusijos aktualiomis temomis ir kita plačiąją visuomenę dominanti informacija.

„Liaudies kultūra“ jau tapo pasaulinės žinijos dalimi: jo publikacijos skelbiamos Lietuvos mokslinėje elektroninėje bibliotekoje www.elibrary.lt, tarptautinėje duomenų bazėje EBSCO publishing: Humanities International Complete; Humanities International index; Literary Reference Center (el. adresas: www.epnet.com) Svarų indėlį „Liaudies kultūros“ publikacijos sudaro Lietuvoje sukurtoje ir toliau plėtojamoje tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje LITUANISTIKA.

 „Liaudies kultūra“ – prestižinis etnologijos ir tradicinės bei šiuolaikinės kultūros žurnalas, pasižymintis itin plačiu akiračiu ir gebėjimu lanksčiai derinti etnologinius tradicinės kultūros tyrinėjimus su šiuolaikinės etninės kultūros raidos analize, į nagrinėjamų temų lauką darniai suvesti tiek senovės baltų palikimo tyrimus, tiek sovietmečio ir šių dienų liaudiškos kultūros realijas, tiek pasaulinio garso teoretikų publikacijas.

„Liaudies kultūra“ yra tapusi tarpžinybiniu leidiniu, suburiančiu  akademinę visuomenę – mokslininkus ir studentiją, kultūros ir švietimo darbuotojus bei plačiąją visuomenę, besidominčią  savosios tautos kultūros ištakomis ir siekiančią geriau išmanyti esminio žmogaus gyvenimo būdo – kultūros – esmę ir raišką. Iš mokslinių lituanistikos leidinių „Liaudies kultūros“ žurnalas išsiskiria triskart didesniu tiražu  ir, kaip minėta, orientavimusi į platesnę auditoriją nemenkinant  publikacijų išsamumo ir patikimumo.

Žurnalas palaiko tą Lietuvos kultūros raidos kryptį, kuri numato Lietuvos kultūros savitą raidą globalizacijos sąlygomis, interpretuoja ir aktualizuoja kultūros paveldą.

Neseniai pasirodė, šeštasis šių metų „Liaudies kultūros“ žurnalo  numeris. Jame įvairiais aspektais aptariamas kalėdinis laikotarpis ir jo mitologija.

Šiame numeryje Dainius Razauskas šiame numeryje rašo apie žvaigždę, kurios vaizdinys siejasi su siela, skaičiavimu, gyvuliais, ugnimi ir kt.

Jonas Vaiškūnas nagrinėja Senio Kalėdos ir kitų persirengėlių galimas kosmologines ištakas ir rekonstruodamas jų religinį turinį, atsiremia į Saulės vadavimo mitą ir naujametinės pasaulio atkūrimo tvarkos apeiginiį įkūnijimą. Arūnas Vaicekauskas dėmesį sutelkia į ritualinio dovanojimo papročio kaitą, degradaciją bei lietuviško Kalėdų Senelio vėlyvumą. Vida Šatkauskienė, ieškodama Kalėdų Senelio vaizdinio, remdamasi tautosaka ir į paviršių iškelia pasakose dažnai sutinkamą Šaltį, o Eglė Plioplienė aprašo dabartinius Senio Kalėdos įvaizdžio kūrimo rūpesčius, pabrėždama, jog pats tikriausias Kalėdų Senelis turi ir gali būti lietuviškas, baltai apsirėdęs ir nė kiek ne prastesnis, o netgi šaunesnis už raudonus drabužiius dėvinčius kokakolinį ar laplandiškąjį. Pabaigai Rita Balkutė pateikia 2010 m. ekspedicijose surinktos šaltinių medžiagos apie tai, kaip žmonės anksčiau švęsdavo Kūčias ir Kalėdas.

Numerį pagyvina keli nuo kalėdinės temos nukrypstantys straipsniai.

Pratęsdama tapatybės temą, Auksuolė Čepaitienė aptaria, kaip tapatybės sąvoka suprantama iš įvairių mokslų pozicijų ir kas tai yra kasdienybėje – kintantis dydis, įvykis, lūžis, visada vykstantis individo viduje. Dalia Leinartė tęsia pirmųjų sovietmečio metų Lietuvoje tyrinėjimus – šįkart apie pokario metais sovietinės valdžios vykdytą lyčių lygybės politika, kuri buvo sutapatinta su nemokamu aktyvisčių darbu kolūkiuose ir kitur, įduodant ūkininkus ir partizanus, dėl to daugelis jų buvo nužudytos. Atskleidžiama kaip ideologija sugeba žmonėms susukti galvas ir kaip dėl jos net netenkama galvų…

Inija Trinkūnienė pratęsia etninės kultūros diegimo mokykloje temą – šį kartą apie popamokinį ugdymą. Beatričė Rastenytė kalbina vieną žinomiausių dabartinių popieriaus karpytojų Klaidą Navicką, antros kartos po žymiosios Julijos Daniliauskienės meistrą, kuris, nekartodamas tradicinės karpymo manieros, kuria savo stilių karpydamas pagal lietuvių liaudies dainas. Algirdas Vyžintas, pirmojo skudutininkų festivalio, surengto šį rudenį Utenoje, proga teigia skudučių, kaip itin gerai atspindinčų lietuvių senosios muzikos prigimtį, naudą ir reikalingumą jaunimui.

 „Liaudies kultūrą“ galite užsisakyti iki bet kurio mėnesio 22 d. internetu arba pašto skyriuose. Kaina metams 43,56 Lt.
Internetu galima užsisakyti tiesiog ČIA.