www.technologijos.lt
IBM metų pabaigoje paskelbė jau tradiciniu tapusį sąrašą penkių technologijų, kurios, korporacijos manymu, labiausiai pakeis žmonių gyvenimą per ateinančius penkis metus, pavadintą „Next Five in Five“.
Viena iš technologijų, kuriai IBM pranašauja puikią ateitį – naujo tipo maitinimo elementai, kurie turėtų pakeisti ličio jonų baterijas. Šiandieniniai pasiekimai įkraunamų baterijų bei tranzistorių srityje jau leidžia prognozuoti, kad per artimiausius penkerius metus elektroniniais prietaisais vienu baterijos įkrovimu galėsime naudotis dešimt kartų ilgiau nei dabar, o mažesnių prietaisų galbūt nereikės įkrauti iš viso. Naujieji elementai energijai išgauti naudos įprastinio oro reakciją su specialiu metalu. Jei mokslinių tyrimų rezultatai bus sėkmingi, tokie maitinimo elementai bus tinkami ir galingiems elektros vartojimo prietaisams, tokiems kaip elektromobiliai.
Tačiau taip pat atsiras ir elektrinių prietaisų, kuriems visai nereikės maitinimo elementų – jiems pakaks ir judesio (kinetinės) ar statinio elektros krūvio energijos. Kai kurie rankiniai laikrodžiai jau gana seniai naudoja šį principą – juos prisuka rankos judesiai. IBM nuomone, greit pasirodys tiek mažai energijos naudojantys prietaisai, kad, pavyzdžiui, mobilų telefoną bus galima tik papurtyti ar patrinti į drabužius, ir šios energijos užteks paskambinimui.
IBM laboratorijose intensyviai dirbama ir prie naujos kartos tranzistorių, kuriems užtektų mažiau nei pusės volto energijos. Jei mokslininkams pavyks sukurti tiek mažai energijos reikalaujančius tranzistorius, tuomet kai kuriuose elektroniniuose prietaisuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose, baterijų būtų galima apskritai atsisakyti. Tokie prietaisai reikiamą energijos kiekį galėtų gauti iš judesio ar vibracijos. Pavyzdžiui, pakaktų vos papurtyti mobilųjį telefoną, kad juo būtų galima visapusiškai naudotis.
Tai pat IBM numato, kad per ateinančius penkis metus mobiliuose telefonuose atsiras trijų matmenų holografinės vaizdo kameros, ir su draugais bus galima kalbėti, tarsi jie stovėtų šalia. Mokslininkų teigimu, jau dabar 3D technologijos vis labiau įsitvirtina kine ir televizijoje, o per artimiausius metus trimačio vaizdo kameros bus taip išvystytos, kad jas bus įmanoma sutalpinti į mobiliojo ryšio telefoną.
Trimačio vaizdo technologijos remiasi panašiu principu, kaip žmogaus akis projektuoja visos jį supančios aplinkos vaizdą. Šiuo metu mokslininkų daromi išradimai naudoja išskaidytus šviesos spindulius trimačiam objekto vaizdui atkurti. Taigi, 3D hologramos gali sukelti perversmą ne tik vaizdo konferencijų ar mobilaus ryšio srityse, bet ir iš esmės pakeisti duomenų atvaizdavimą. IBM mokslininkai siekia sukurti naujus, patikimus duomenų atkūrimo būdus, kurie leistų visiškai išvengti bet kokių netikslumų ar iškraipymų. Naudojant tokias technologijas būtų galima sudaryti žymiai tikslesnius trimačius pastatų bei programinės įrangos projektavimo brėžinius ar pavojingų ligų plitimo pasaulyje žemėlapius.
Dar viena ateinanti technologija – asmeninės transporto priemonės arba komuteriai, naudojantys adaptyvias eismo valdymo sistemas, kurios, pasiūlydamos maršrutą, atsižvelgs į asmeninius keliautojo įpročius. Per ateinančius penkerius metus pažangios kompiuterinių analitikų technologijos leis žymiai efektyviau naudotis transportu miestuose. IBM mokslininkų teigimu, sumanios kompiuterinės sistemos įsimins kiekvieno keleivio asmeninius keliavimo įpročius ir nuolat pateiks jam rekomendacijas apie trumpiausius maršrutus, transporto spūstis ar kelio remonto darbus.
IBM ekspertų komanda dirba prie sistemų, leisiančių kompiuteriui įvertinti skirtingų maršrutų pasirinkimo pasekmes atsižvelgiant į eismo sąlygas ir keleivių srautą. Nauji matematiniai modeliai padės ne tik įvertinti esamą padėtį miestų gatvėse, bet ir prognozuoti eismo transporto srautus po keleto valandų. Be to, sistema gebės vartotojui pateikti informaciją apie laisvų stovėjimo vietų kiekį pageidaujamoje vietoje ar optimaliausius alternatyvius kelionės būdus bei maršrutus.
IBM manymu, žmonės taip pat taps vaikščiojančiais sensoriais – jie jau yra išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, bus automobiliuose, net piniginėse, ir padės rinkti pačią įvairiausią informaciją. Tiesa, kai kurie tai darys savo noru, pavyzdžiui, norėdami padėti surinkti duomenis apie nykstančias rūšis ar klimato šiltėjimą, o kiti – apie tai visai nenumanydami.
Ekspertų įsitikinimu, prie svarbių mokslinių tyrimų ir duomenų kaupimo netolimoje ateityje galės prisidėti kiekvienas žmogus. Tai padaryti jis galės nekeisdamas savo kasdieninės veiklos ar laisvalaikio. Patikimų duomenų realiu laiku mokslininkai galės gauti iš sensorių, įdiegtų žmonių mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ar net piniginėse. Ekspertai prognozuoja, kad greitai susikurs ištisos piliečių-mokslininkų klasės, kurios kaups duomenų masyvus tyrimams.
Per ateinančius penkerius metus net ir paprasčiausias nešiojamas kompiuteris galės pasitarnauti, kaip seisminio aktyvumo detektorius. Mokslininkų teigimu, sujungtas į tinklą su kitais kompiuteriais ir tinkamai panaudojamas toks įrenginys gali padėti daug greičiau reaguoti į žemės drebėjimus, įvertinti jų žalą ir tikslingiau paskirstyti gelbėjimo pajėgas.
IBM siekia tobulinti ir kitus būdus gyvenamosios aplinkos gerinimui. Neseniai kompanija sukūrė programą mobiliesiems telefonams, leidžiančią operatyviai įvertinti pirminę vandens telkinio užterštumo būklę. Gauti duomenys automatiškai nusiunčiami vietos vandens telkinių priežiūros institucijai, kur atliekama išsamesnė analizė. Panašios paprastų žmonių naudojamos programos galėtų ekspertams suteikti vertingos informacijos ir apie oro užterštumą ar ekosistemų būklę.
Dar viena perspektyvi technologija – būdas, kaip efektyviai panaudoti duomenų centrų išskiriamą šilumą – žiemą pastatų šildymui, vasarą – oro kondicionavimui. IBM jau siūlo technologiją, galinčią procesorių šiluminę energiją veiksmingai panaudoti vandeniui šildyti.
Mokslininkai vis labiau artėja prie kompiuterių išskiriamos šiluminės energijos panaudojimo pastatų šildymui ar vėsinimui. Net 50 proc. visos šiuolaikinių duomenų centrų sunaudojamos energijos yra skirta kompiuterių aušinimui, todėl nuolat yra švaistomi dideli šilumos kiekiai, o taip pat eikvojama energija saugant kompiuterius nuo perkaitimo. Naujos kompiuterių aušinimo technologijos leis šiluminę kompiuterių klasterių energiją paversti karštu vandeniu, kuriuo bus šildomi pastatai. Tikimasi, kad tokios technologijos iki 85 proc. sumažins kompiuterių per metus į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Tokios aušinimo sistemos veikia mikroskopinių kapiliarų, pritvirtintų prie kiekvienos mikroschemos, pagrindu. Šie kapiliarai leidžia mikroskopiniams vandens lašeliams surinkti šilumą iš kiekvienos mikroschemos atskirai, todėl kompiuteris aušinamas efektyviau. Įkaitęs iki 60 laipsnių vanduo keliauja per prietaisą, nukreipiantį šiluminę energiją tolimesniam jos panaudojimui.
Detaliau „Next Five in Five“ sąrašą IBM pristato šiame vaizdo siužete.
Remiantis “MokslasPlius” ir IBM informacija parengė Rasa Valentinavičienė.
