Šarūnas Preikšas, www.valstietis.lt
Mūsų protėviai nuo seno mylėjo, garbino medžius, prie jų rengdavo šventes. Utenos kraštietės, šviesaus atminimo profesorės Elenos Šapokienės pastangomis Lietuvoje nuo 1994 metų vėl rusena senolių tradicija. Kas antrus metus gruodžio pradžioje rengiamos lapuočių medžių puošimo šventės.
Numetę lapus vėl atgyja
Medžių puošimo šventė prieš porą dešimtmečių gimė Anglijoje, o į Lietuvą atkeliavo prieš 16 metų. Ne visuose šalies kraštuose ji prigijo, bet Utenos krašte šaknis įleido. Pradžia buvo nedrąsi. Medžius pirmą kartą papuošė ir savo kūrinius įvairiomis meninės išraiškos formomis pristatė 12 kolektyvų. Jų kasmet daugėjo. Šiais metais užsiregistravo ir vertinimo komisijos atvykstant laukė 20 šventės dalyvių. Tai ugdymo įstaigos, kaimo bendruomenės, įvairūs klubai, asociacijos, kitos nevyriausybinės organizacijos. Nė vienos šventės nepraleido tarpmokyklinis ekologinis klubas „Viola“ (jo įkūrėja – Medžių puošimo šventės sumanytoja prof. E.Šapokienė), Leliūnų bei Tauragnų bendruomenės, kai kurie kiti kolektyvai.
Dalyviams – saldūs prizai
„Organizatoriai šventei ruošiasi ne mažiau už šventės dalyvius“, – tvirtino Utenos rajono savivaldybės atstovė Zita Mackevičienė, kuri organizaciniame darbe dalyvauja nuo pirmos šventės. Tokia patirtimi gali pasigirti ir jos kolega iš kitos savivaldybės administracijos skyriaus Jonas Paukštė. Jų pasakojimu, šventės dalyviai nelieka tuščiomis rankomis. Anksčiau renginį fi nansuodavo savivaldybė. Vėliau į pagalbą buvo pasitelktas klubas LIONS. Jis pasirūpino, kad šventės dalyviams būtų įteikti saldūs prizai.
Išmonės nestokoja
„Važinėdami po miestą ir rajoną matome ir pačių mažiausiųjų, ir garbaus amžiaus žmonių išmonę, išradingumą, pastangas ne tik kuo gražiau papuošti savo pasirinktą medį, bet ir kuo meniškiau, originaliau bei kūrybiškiau jį pristatyti“, – pasakojo aštuntą kartą Utenos krašte papuoštus lapuočius vertinantis J.Paukštė. Organizatoriai ypač vertina puošybos elementų įvairovę ir skoningumą, rankų darbo dekoracijas. Šventės dalyviai surengia originalius savo darbų pristatymus. Aukštakalnio pagrindinės mokyklos mokiniai medžio puošybai kartą panaudojo dirbinius iš šiaudų, o patys vaikai vilkėjo lino rūbeliais. Kitos šventės metu Tauragnų pagrindinės mokyklos mokiniai surengė „batų paradą“, o medelį „apavė“ senais batais. Aukštakalnio pradinės mokyklos mokinukai medeliui gintis nuo šalčio „paskolino“ savo kojines, pirštines, šalikus. Leliūnų bendruomenė susibūrė po senu ąžuolu, klausėsi muzikos, vaišinosi gilių kava. Mokiniai parašė laišką medžiui ir papuošė jį „moksleiviškai“ – pieštukais, o moterų bendrija „Leliūna“ kraštiečio poeto Vytauto Marcinkevičiaus eiles skyrė prie sodybos augančiam šermukšniui.
Gražina Lietuvą ir save
Utenos krašte šventė ne tik prigijo, bet ir auga, skleisdama pagarbą medžiui, gamtai, senolių tradicijoms, gimtajam kraštui. Kiekvieną praeivį džiugina, gerai nuteikia žmonių rankų ir širdžių sušildyti ir papuošti beržai, žilvičiai, obelys, vyšnios, ąžuolai, kaštonai, šaltalankiai, o prie Užpalių vidurinės mokyklos – lesyklėlių medis. Puošdami ir pagerbdami nuogus, lapus numetusius medžius, žmonės gražina savo gyvenvietę, savo Lietuvą ir patys sau bei kitiems tampa gražesni.
