Šiandien Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje 70-metį atšventė nacionalinis orkestras. Šia iškilia proga nuskambėjo žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miškas“, kartu su Lietuvos nacionaliniu Kauno choru buvo atlikta Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ žymiausioji dalis – Ūdrio daina. Savo meistriškumą, įgytą per 70 metų, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras demonstarvo kartu su Irena Milkevičiūte, Virgilijumi Noreika, Eduardu Kaniava ir Vladimiru Prudnikovu.
Balio Dvarionio iniciatyva suburto orkestro pirmasis koncertas įvyko 1940 metais Vilniuje, tačiau oficialiu gimtadieniu įvardijama 1940 metų gruodžio 26 diena. Tada buvo surengtas koncertas, kuriame pasirodė visavertis profesionalų kolektyvas. Nuo tada koncertai pradėti rengti reguliariai. Šis orkestras išgyveno didžiąsias mūsų šalies istorines pertvarkas, iš Lietuvos TSR orkestro tapo Lietuvos nacionaliniu orkestru ir savo daugiatautinę sudėtį pakeitė į daugiau ar mažiau lietuvišką. Šiandien orkestras yra nepakeičiama Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis, puoselėjanti mūsų nacionalinę muzikinę kultūrą.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 70-ojo gimtadienio šventimas buvo išties įspūdingas. Pasipuošusi minia plūdo į filharmoniją ir užpildė visą salę. Laisvų vietų neliko. Reikia pagirti filharmoniją ne tik už skleidžiamą kultūrą, bet ir už nepaprastai pigius bilietus studentams – net tokį renginį kaip orkestro 70-metis Lietuvos jaunimas galėjo stebėti vos už 5 litus.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pati filharmonijos kultūra svarbi ir pagoniškajai religijai. Teatro ištakos – senovės graikų Dionisijos. Taigi teatrą graikai suvokė kaip religinį ritualą. Iki šiol į teatrą einame pasipuošę, tokiu būdu pagerbdami pagoniškas dievybes, o vaidinimo stebėjimas – ritualas. Filharmonija yra tik dar viena teatro atšaka. Šiandieninio renginio metu skambėjusi Ūdrio daina iš operos „Pilėnai“ buvo tikras to įrodymas. Ūdrio vaidmenį atlikęs Eduardas Kaniava dainavo: „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“, o jam atitariantis choras – pačios tautos, Pilėnų, balsas, kaip ir senovės graikų teatro tradicijoje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras čia groja pačių dievų balsą. Šie trys elementai susipina tarpusavyje ir iššaukia protėvių puoselėtą Darną. Tai – mūsų nacionalinės kultūros dalis.