Darius Pocevičius, www.anarchija.lt
Šiurpi vadinamųjų demokratinių šalių valdžios retorika „WikiLeaks“ adresu peržengia visas vaizduotės ribas. Apimti nevaldomo įsiūčio, šie ponai pamiršta visas politkorektiškumo normas ir demonstruoja ryžtą plikomis rankomis pasmaugti „WikiLeaks“ įkūrėją Džulijaną Asandžą (Julian Assange).
Buvusi kandidatė į JAV prezidentus Sara Peilin (Sarah Palin) stebisi, kodėl Asandžas nemedžiojamas kaip ir Bin Ladenas. O Kanados premjero patarėjas Tomas Flanaganas viešai pareiškė: „Manau, kad Asandžą iš tikrųjų reikia nužudyti… JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) turėtų paskirti atlyginimą už Asandžo galvą arba likviduoti jį nepilotuojamu lėktuvu… Tikrai neliūdėsiu, jei Asandžas išnyks.“
Nuo politikų neatsilieka ir didžiųjų korporacijų bosai. Gavę JAV senatoriaus Džozefo Libermano (Joseph Lieberman) laišką, „PayPal“ ir „Amazon“ vadovai lengvai pasidavė politiniam spaudimui. „Amazon“ nutraukė interneto paslaugų tiekimą „WikiLeaks“ tinklapiui, o internetinė atsiskaitymų tarnyba „PayPal“ uždarė „WikiLeaks“ sąskaitą. „Mastercard“ ir „Visa“ užblokavo mokėjimus „WiliLeaks“ adresu ir taip sustabdė visuomenės iniciatyvą rinkti pinigus, kad „WikiLeaks“ vėl galėtų veikti. Šveicarijos pašto bankas „PostFinance“ uždarė asmeninę Dž. Asandžo banko sąskaitą.
Nieko keista, kad atviros „demokratijos šauklių“ represijos prieš „WikiLeaks“ iniciatyvą sukelia kur kas didesnius skandalus nei pati „WikiLeaks“ veikla. Juk dokumentai, kuriuos pastaruoju metu paviešino „WikiLeaks“, neatskleidė jokių faktų, apie kuriuos visuomenė nebūtų jau anksčiau žinojusi. Tačiau dabar mes žinome, kad Vakarų „demokratija“ pirmai progai pasitaikius gali tučtuojau sulaužyti visas savo normas bei įstatymus ir pradėti bjaurią „raganų medžioklę“.
Mūsų laukia be galo įdomus teismo procesas. Korumpuota biurokratinė mašina, siekianti bet kokia kaina išsaugoti purvinas savo paslaptis, prieš romantišką avantiūristą, tarytum atkeliavusį iš Švietimo epochos laikų ir pirmą kartą prabilusį apie viešumo, atvirumo bei teisingumo principus.
Svarbiausias faktas, kurį atskleidė „WikiLeaks“ skandalas, yra itin nemalonus valdantiesiems. Šiuolaikinės technologijos kvestionuoja valdančiųjų uzurpuotą teisę į informaciją kaip į privačią nuosavybę. Už storų savo rūmų sienų valdančiųjų klasė daugelį šimtmečių slėpė valdžios mechanizmus apnuoginančią informaciją – slaptas monarchų sutartis ir ne ką viešesnius juos remiančių pirklių finansinius dokumentus. O dabar iškilo didžiulis pavojus, kad visa ši valdžios mašinerija taps perregima visiems, kurie tik turi internetą.
Žmonės sužinos, kaip patenkama į valdžią, kaip joje turtėjama, dėl ko pasirašomos valstybinių bendradarbiavimo sutartys ir skelbiami karai. Žmonės supras, KAIP jie yra valdomi. Mūsų laukia įdomūs laikai.
Prieš keletą savaičių Jungtinių Valstijų valdžios organai be įspėjimo uždarė 70 svetainių, kuriose buvo talpinamas nelegalios bylos. Kodėl to paties negalėjo padaryti su Wikileaks, jeigu jau taip bijojo paslapčių paviešinimo? Juk iš esmės tai irgi yra nelegalios – iš kažkur nutekintos bylos. Kodėl masinės informacijos skleidėjai skiria tiek daug dėmesio Wikileaks? Wikileaks įkūrėjas tapo vos ne roko žvaigžde. Tarkime prieš metus programišiai įsilaužė į Rytų Anglijos universitetą ir paviešino tūkstančius dokumentų, kuriuose buvo galima rasti informacijos apie tai, kad mokslininkai darydami išvadas apie klimato kaitą pritempia skaičiukus, kad jie atitiktų kažkieno interesus. Masinės žiniasklaida vos užsiminė apie tai. Vienas svarbiausių klausimų analizuojant susidariusią situaciją yra: kam visa tai yra naudinga? Dėl dokumentų autentiškumo daug klausimų nekilo, bet net ne tai svarbiausia. Įdomiau yra tai kodėl JAV jų nesustabdė, kai žinojo, kad toks paviešinimas įvyks. Yra puikiai žinomi faktai kaip JAV veikia, kad viskas vyktų taip kaip jie nori, pavyzdžių pilna Džono Perkinso knygoje Confessions of an Economic Hit Man. Toks jausmas, kad vyksta kažkoks vaidinimas. Kam jis reikalingas?
“Šiurpi vadinamųjų demokratinių šalių valdžios retorika „WikiLeaks“ adresu peržengia visas vaizduotės ribas. Apimti nevaldomo įsiūčio, šie ponai pamiršta visas politkorektiškumo normas ir demonstruoja ryžtą plikomis rankomis pasmaugti „WikiLeaks“ įkūrėją Džulijaną Asandžą (Julian Assange).” – Tipiškas stalinistinės retorikos šedevras…
“Buvusi kandidatė į JAV prezidentus Sara Peilin (Sarah Palin) stebisi, kodėl Asandžas nemedžiojamas kaip ir Bin Ladenas.” – Deja, citata netiksli, taip pasakė Obamos gerbėja žurnalistė, o ne S. Palin…
O šiaip kovotoju už tiesą besidedantis Džulijanas Asandžas yžsiėmė didžiųjų valstybių šantažu, pardavinėjo paslaptis, todėl greitai (per metus)uždirbo 4 milijardus dolerių, todėl nuo jo nusisuko ne vienas buvęs bendražygis, nežiūrėję į informacijos opaviešinimą kaip į “biznį”… Pažvelkime kas paskelbta: senos “naujienos” tik su pipiriukais… Visos “paslaptys” jau seniai yra viešos, agentūrų ištrimituotos, mažiau žinomi asmeniniai politikų ir diplomatų vertinimai, bet jie irgi niekuo neypatingi: internete rasime dar radikalesnių tų pačių asmenų pasisakymų nei pademonstruoti “Wekeleaks”…