Kalbos gynėjai aptarė įsibėgėjančios veiklos tikslus

Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga vis aktyviau įsitraukia į kalbos plėtojimo, jos teisių ir prestižo auginimo veiklą.

Neseniai įvykusiame šios visuomeninės organizacijos tarybos posėdyje buvo išsamiai aptartos aktualiausios lietuvių kalbos mokymo, vartosenos ir funkcionavimo problemos, akcentuota būtinybė priimti naują Valstybinės kalbos įstatymą.

Posėdyje dalyvavo Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (LKGS)  pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, žinovų  tarybos pirmininkas profesorius, dr. Arnoldas Piročkinas, jos nariai – profesorius, dr.Vitas Labutis, Seimo narys Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, dr.Kazimieras Garšva, istorikas Tomas Baranauskas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas Audrius Skaistys, Paulius Rutkauskas, kiti sąjungos atstovai.

„Visų pirma, sąjunga turi ginti ne tik lietuvių kalbą apskritai, bet bendrinę lietuvių kalbą. Turime apsispręsti ir dėl svetimvardžių vartojimo. Lietuvinti svetimvardžius reikalauja tradicija, lietuvių kalbos sistema ir patogumas. Juos rašant  originalo kalba, atsiranda rašybos ir tarimo problemų. Kalbos primatas yra garsai. Mąstome garsais, bet ne raidėmis“, –  dalijosi savo mintimis profesorius, dr. A.Piročkinas.

Žinovų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie lietuvių kalbos sklaidą mokyklose, vaizdžiai palygino ką tik susikūrusios nepriklausomos bei atgavusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės patirtį:“anuomet buvo progresas, dabar – regresas“. A.Piročkinas apgailestavo, kad šalies mokyklose didelė lituanistų armija neatlaiko kitų kalbų, ypač anglų kalbos, spaudimo, todėl vastybinė kalba tampa antraplanė.

„Turime išnagrinėti lietuvių kalbos būklę mokyklose. Šios problemos vieni neįveiksime, turime bendrauti su Švietimo ir mokslo ministerija“, – tvirtino A.Piročkinas, mokyklose pasigedęs ir nuoseklesnio tautiškumo ugdymo, lietuvių literatūros pažinimo.

„Programos labai plačios, todėl lituanistai per jas šuoliuoja“– pastebėjo sąjungos pirmininkė J.Voloskevičienė.

Artimesnio dialogo ir bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija poreikį, gerinant lietuvių kalbos padėtį, pabrėžė ir profesorius, dr.V.Labutis. Jo žodžiais, mokiniai nebemoka gerai pasakoti, sklandžiai atsakinėti, nes šiuos įgūdžius pakeičia kompiuterių klaviatūros spaudymas. Žinovų tarybos atstovas tvirtino, kad prasta lietuvių kalba liejasi interneto erdvėje, iš televizijos ekranų, ausį rėžia niekam tikę vertimai. J.Voloskevičienė pridūrė, kad mokinių kalbą susina ir testų sistema. Juos pildydami vaikai spėlioja ir atpranta samprotauti ar net mokytis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas A.Skaistys pastebėjo ne tik agresyvėjančią anglų kalbos mokymo tendenciją, bet ir savotiškas pasėkmes. Jo žodžiais, prestižinėse mokyklose, kur daug dėmesio skiriama anglų kalbai, daugelis jas baigusiųjų renkasi studijas užsienyje. Tuo, kad jaunimas išvyksta iš Lietuvos, kažkodėl šių mokyklų vadovai labai didžiuojasi, nors turėtų nerimauti, kad nyksta patriotiškumas, prarandamas talentingiausias, gabiausias jaunimas, kuris kurtų šalies ateitį.

Dr. K.Garšva kalbėjo, kad LKGS turi veikti pagal sudarytą konkrečią programą, o darbas taptų dar produtyvesnis, jei kiti metai būtų paskelbti Tarmių metais.

Žinovų tarybos nariai susirūpinę konstatavo, kad būsimame Valstybinės kalbos įstatyme kol kas nematyti aiškios nuostatos dėl svetimvardžių rašybos. K.Garšvos nuomone, nesulietuvinta svetimvardžių forma keltų daug painiavos.

Kodėl taip ilgai delsiama su nauju Valstybinės kalbos įstatymu (bemaž nesikeitė nuo  1995 m., kai priimtas), kalbėjo Seimo narys G.Songaila, pastebėjęs, kad jis įstrigo dėl kito teisinio akto – nepriimto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Lig šiol nėra nuspręsta, ar jame asmenvardžiai bus rašomi tik valstybine kalba, ar galima ir kita rašybos forma.

Seimo nariai G.Songaila ir Rytas Kupčinskas yra pateikę  pasiūlymą be įrašo valstybine kalba kitų tautybių žmonių asmenvardžius kitame dokumento lape rašyti pageidaujama kalba. Tai vadinamasis latviškas modelis, kuris sėkmingai fukcionuoja Europos Sąjungoje.

LKGS nariai aptarė savo veiklos viešinimo klausimus, nusprendė dar iki šių metų pabaigos parengti pasiūlymų dėl naujojo Valstybinė kalbos įstatymo projekto. Kitų metų pradžioje ketinama susitikti su švietimo ir mokslu ministru aptarti lietuvių kalbos padėtį mokyklose.

LKGS įkurta šių metų liepą. Jos tikslai – saugoti ir ugdyti lietuvių kalbą, stiprinant jos valstybinę statusą, stebėti jos viešąjį vartojimą, padėti rengti įstatymus ir teisės aktus, susijusius su lietuvių kalbos vartojimu, rūpintis jos apsauga, tyrimų, sklaidos darbais.