
Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga vis aktyviau įsitraukia į kalbos plėtojimo, jos teisių ir prestižo auginimo veiklą.
Neseniai įvykusiame šios visuomeninės organizacijos tarybos posėdyje buvo išsamiai aptartos aktualiausios lietuvių kalbos mokymo, vartosenos ir funkcionavimo problemos, akcentuota būtinybė priimti naują Valstybinės kalbos įstatymą.
Posėdyje dalyvavo Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (LKGS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, žinovų tarybos pirmininkas profesorius, dr. Arnoldas Piročkinas, jos nariai – profesorius, dr.Vitas Labutis, Seimo narys Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, dr.Kazimieras Garšva, istorikas Tomas Baranauskas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas Audrius Skaistys, Paulius Rutkauskas, kiti sąjungos atstovai.
„Visų pirma, sąjunga turi ginti ne tik lietuvių kalbą apskritai, bet bendrinę lietuvių kalbą. Turime apsispręsti ir dėl svetimvardžių vartojimo. Lietuvinti svetimvardžius reikalauja tradicija, lietuvių kalbos sistema ir patogumas. Juos rašant originalo kalba, atsiranda rašybos ir tarimo problemų. Kalbos primatas yra garsai. Mąstome garsais, bet ne raidėmis“, – dalijosi savo mintimis profesorius, dr. A.Piročkinas.
Žinovų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie lietuvių kalbos sklaidą mokyklose, vaizdžiai palygino ką tik susikūrusios nepriklausomos bei atgavusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės patirtį:“anuomet buvo progresas, dabar – regresas“. A.Piročkinas apgailestavo, kad šalies mokyklose didelė lituanistų armija neatlaiko kitų kalbų, ypač anglų kalbos, spaudimo, todėl vastybinė kalba tampa antraplanė.
„Turime išnagrinėti lietuvių kalbos būklę mokyklose. Šios problemos vieni neįveiksime, turime bendrauti su Švietimo ir mokslo ministerija“, – tvirtino A.Piročkinas, mokyklose pasigedęs ir nuoseklesnio tautiškumo ugdymo, lietuvių literatūros pažinimo.
„Programos labai plačios, todėl lituanistai per jas šuoliuoja“– pastebėjo sąjungos pirmininkė J.Voloskevičienė.
Artimesnio dialogo ir bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija poreikį, gerinant lietuvių kalbos padėtį, pabrėžė ir profesorius, dr.V.Labutis. Jo žodžiais, mokiniai nebemoka gerai pasakoti, sklandžiai atsakinėti, nes šiuos įgūdžius pakeičia kompiuterių klaviatūros spaudymas. Žinovų tarybos atstovas tvirtino, kad prasta lietuvių kalba liejasi interneto erdvėje, iš televizijos ekranų, ausį rėžia niekam tikę vertimai. J.Voloskevičienė pridūrė, kad mokinių kalbą susina ir testų sistema. Juos pildydami vaikai spėlioja ir atpranta samprotauti ar net mokytis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas A.Skaistys pastebėjo ne tik agresyvėjančią anglų kalbos mokymo tendenciją, bet ir savotiškas pasėkmes. Jo žodžiais, prestižinėse mokyklose, kur daug dėmesio skiriama anglų kalbai, daugelis jas baigusiųjų renkasi studijas užsienyje. Tuo, kad jaunimas išvyksta iš Lietuvos, kažkodėl šių mokyklų vadovai labai didžiuojasi, nors turėtų nerimauti, kad nyksta patriotiškumas, prarandamas talentingiausias, gabiausias jaunimas, kuris kurtų šalies ateitį.
Dr. K.Garšva kalbėjo, kad LKGS turi veikti pagal sudarytą konkrečią programą, o darbas taptų dar produtyvesnis, jei kiti metai būtų paskelbti Tarmių metais.
Žinovų tarybos nariai susirūpinę konstatavo, kad būsimame Valstybinės kalbos įstatyme kol kas nematyti aiškios nuostatos dėl svetimvardžių rašybos. K.Garšvos nuomone, nesulietuvinta svetimvardžių forma keltų daug painiavos.
Kodėl taip ilgai delsiama su nauju Valstybinės kalbos įstatymu (bemaž nesikeitė nuo 1995 m., kai priimtas), kalbėjo Seimo narys G.Songaila, pastebėjęs, kad jis įstrigo dėl kito teisinio akto – nepriimto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Lig šiol nėra nuspręsta, ar jame asmenvardžiai bus rašomi tik valstybine kalba, ar galima ir kita rašybos forma.
Seimo nariai G.Songaila ir Rytas Kupčinskas yra pateikę pasiūlymą be įrašo valstybine kalba kitų tautybių žmonių asmenvardžius kitame dokumento lape rašyti pageidaujama kalba. Tai vadinamasis latviškas modelis, kuris sėkmingai fukcionuoja Europos Sąjungoje.
LKGS nariai aptarė savo veiklos viešinimo klausimus, nusprendė dar iki šių metų pabaigos parengti pasiūlymų dėl naujojo Valstybinė kalbos įstatymo projekto. Kitų metų pradžioje ketinama susitikti su švietimo ir mokslu ministru aptarti lietuvių kalbos padėtį mokyklose.
LKGS įkurta šių metų liepą. Jos tikslai – saugoti ir ugdyti lietuvių kalbą, stiprinant jos valstybinę statusą, stebėti jos viešąjį vartojimą, padėti rengti įstatymus ir teisės aktus, susijusius su lietuvių kalbos vartojimu, rūpintis jos apsauga, tyrimų, sklaidos darbais.
Labai labai ir labai daug lietuvių (šeimų) emigravo ir laikinai negyvena Lietuvoje. Jų vaikai neturi jokios galimybės mokytis lietuvių kalbos (išskyrus kelias šeštadienines mokyklas Londone, …). Todėl …
Labai labai ir labai reikalinga yra lietuvių kalbos klasė internete.
Geras pavyzdys mums yra stiprios ir galingos bendruomenės Oksfordo universiteto anglų kalbos mokymosi tinklapis http://www.oup.com/elt/global/products/headway/ .
Yra kelios silpnai mažos lietuviškos (privačios) iniciatyvos:
– JAV lietuvių bendruomenės bandymas internete http://eglute.org/Default.aspx ;
– (Londono) lietuvių šeimos bandymas tinklapyje http://www.mokyklele.net/index.php/apie-mokyklele
– … ;
– … .
Manau, kad galim sukurti pažangiai modern(iaus)ią lietuvių kalbos klasę internete (valstybiniu lygiu). Tereik tik įtakingų pareigūnų iniciatyvos. Lygiuokimės su galingaisiais.
Tad kalbėjom kalbam ir kalbėkim lietuvių kalba maži ir dideli (mes visi), kur bebūtume.
Aš nemanau, kad išvažiavę tautiečiai visada kalbės lietuviškai- tai tik laiko, trumpesnio ar ilgesnio, klausimas. Beje, laiko, kurį jie iškeitė į ….
svaresnius pinigus – svarus.
Suprantu Valdo nerimą bei rūpestį dėl galimybės mokytis lietuvių kalbos ir tiems, kurie negyvena Lietuvoje. Tai gali būti ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Ir pritariu jo idėjai – kurti lietuvių kalbos pamokas internate.
Nuostabi mintis. Reiks ją perduoti mūsų Kalbos gynėjams.
Svaresnius ar švaresnius pinigus-tiek to. O kalbos jie mokys savo vaikus tiek, kiek jiems jų tėvai perdavė, puoselėjo. Ir tiek kiek dar Lietuva bus. Gali būti kaip anekdote-kiek daktaras besistengtų, ligonis visvien pasveiko. Taigi kiek mūsų valdžia besistengtų, galim ir išlikti.
Norėjau pažymėti, kad patinka šis įvykis, naujiena, bet kai perskaičiau, jog kalbos gynėjai vartoja tokius žodžius – progresas, regresas, dialogas, tradicija, sistema, originalo, agresyvėjančią, tendencija ir dar keletą, kurių bent aš visai lengvai nevartoju :), tai…
Na va. Vadinasi reikia dar labiau ginti mūsų kalbą. Vydūnas sakė: “kas ištaria žodį PROFESORIUS, tas jau už nutautimo ribos”, mat, pasak jo, lietuviui turėtų tariant išeiti kažkas tokio: “krapesorius” arba “propesorius”…
Nežinau kurioje vietoje galime perlenkti tą lazdą, tik atrodo, kad kas nors turi ir stipriau ją lenkti. Tikiuosi, kad atsiras tokių, kurie neleis per daug lenkti 🙂 O kai pagalvoji, kad net žodžio laikrodis galėjome neturėti, tai… Kodėl prisiminti tik Vydūno supratimą ? Jis tik žmogus buvo, kaip ir mes. “…sorius” galūnė man aiškiai ne mūsų kalbos. Manau, kad nebūtina lietuvinti užsienio žodžių. Jie gi, dažnai, kiek suprantu, patys tą naują žodį, naujam daiktui ar reiškiniui suduria iš jau esančių kelių, pagal prasmę, veiksmą ar pan., Tai mūsų laikrodis, taip gražiai ir sudarytas (gerai, kad vienas geras žmogus tai pasiūlė), o dabar mes juokiamės iš tokių bandymų, ar kažko bijome lygiai taip pat sukurti, sudaryti, sujungti vieną žodį.
Ne kalbos gynėjai, o pavardžių darkytojai, ne kitaip… Užsispyrę kaip ožiai, mano didį darbą atliekantys 🙁