Konfucijaus instituto tiesioginė misija – mokyti kinų kalbos ir kultūros

Mindaugas Peleckis, www.kulturpolis.lt

Lapkričio 26-ąją Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje įvyko iškilminga Konfucijaus instituto atidarymo ceremonija. Joje dalyvavo Kinijos Liaoningo universiteto, su kuriuo bendradarbiaujant Vilniaus universitete ir buvo steigiamas šis institutas, delegacija.

Tarp svečių taip pat buvo Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius J. E. Tong Mingtao, Japonijos ambasadorė J. E. Miyoko Akashi, Seimo tarpparlamentinės Lietuvos–Kinijos grupės pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas, VU akademinės bendruomenės atstovai.

Po dešimties metų planuojamas 1000-asis institutas

Renginio vedėjas Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius prof. habil. dr. Audrius Beinorius pasakojo, kad pirmas Konfucijaus institutas pasaulyje buvo įsteigtas visai neseniai – 2004 m. birželį Taškente (Uzbekistanas). Šiuo metu veikia jau daugiau kaip 316 Konfucijaus institutų 94 pasaulio valstybėse. Idėja steigti Konfucijaus institutą VU kilo prieš dvejus metus, kai Vilniaus universitete apsilankė Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius. „Šis institutas yra mums labai svarbus. Mes turime Orientalistikos centrą, kurio programos yra itin populiarios tarp stojančiųjų. Konfucijaus institutas padės Orientalistikos centrui dar efektyviau vykdyti savo misiją. Studentai turės galimybę geriau pažinti ne tik kinų kalbą, bet ir kultūrą“, – sveikindamas visus sakė VU rektorius akad. Benediktas Juodka.

Seimo tarpparlamentinės grupės pirmininkas K. Glaveckas pažymėjo, kad Lietuva jau seniai palaiko gerus prekybinius ir kultūrinius santykius su Kinija. „Tai, kad Vilniaus universitete šiandien atidaromas Konfucijaus institutas, parodo didelį įdirbį mūsų šalių santykiuose“, – sakė Seimo narys. Pasak K. Glavecko, instituto atidarymas byloja apie kinų kultūros, kuri yra viena seniausių pasaulyje, atėjimą į Lietuvą.

Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius J. E. T. Mingtao pabrėžė, kad Konfucijaus institutas yra „puiki edukacinė įstaiga“. Pasak ambasadoriaus, tai bus patogi platforma studentams mokytis kinų kalbos, pažinti kinų kultūrą ir gera priemonė statyti tvirtus bendravimo tiltus tarp Kinijos ir Lietuvos žmonių. Apie tai, kad Konfucijaus institutas padės plėtoti dialogą tarp šalių, kalbėjo ir užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, perdavusi ceremonijos dalyviams sveikinimus nuo Lietuvos užsienio reikalų ministro A. Ažubalio. Ji pažymėjo, kad institutas neatsitiktinai turi Konfucijaus – pripažinto išminčiaus ir mokytojo – vardą. A. Skaisgirytė-Liauškienė tvirtino, kad kinų kalbos studijavimas reiškia ir geresnį kinų kultūros pažinimą. Instituto atidarymo ceremonijoje svečiai iš Kinijos pademonstravo tradicines kinų dainas ir šokius.

Kinija planuoja kitais metais pasaulyje turėti jau 500 Konfucijaus institutų, o 2020-aisiais, kai, tikimasi, Kinijos ekonomika bus pirmoji pasaulyje, – net 1000. Šiuo metu kinų kalbos mokosi 100 milijonų kitataučių.

Tiesa, ne visose šalyse Konfucijaus institutai susilaukė populiarumo. Kaip Kinijos propagandos ir soft power priemonė jie kritikuoti Švedijoje, Kanadoje, Indijoje, Australijoje, JAV. Teigta, kad ironiška, jog Konfucijaus, „Meistro Kong“ – filosofo, gyvenusio 551-479 m. pr. Kr. – vardas Mao laikais sietas su atsilikėliška Kinija, o dabar Konfucijus asocijuojamas su taika ir harmonija.

Vis dėlto Konfucijaus instituto tiesioginė misija – mokyti kinų kalbos ir kultūros. Apie tai kalbamės su Konfucijaus instituto direktoriumi dr. Vyčiu Siliumi.

Lapkričio 26-oji – ypatinga diena Rytų ir Vakarų santykiuose: Lietuvoje atidarytas Konfucijaus institutas. Kaip Jūs vertinate šią dieną, ar ilgai eita iki šio Instituto atidarymo?

Nemėgstu ir pats nevartoju tokių skambių išsireiškimų, nes juose paprastai nepasakoma nieko konkretaus.

Derybos su Kinijos puse, reikalingų sutarčių pasirašymas, patalpų Konfucijaus institutui suradimas ir įrengimas iš viso užėmė kiek daugiau nei pusantrų metų. Džiaugiuosi, kad pradinis etapas įveiktas.

Papasakokite plačiau, kaip veiks ir kuo užsiims Konfucijaus institutas, ar jis bus atviras visiems norintiems susipažinti su kinų kultūra?

Konfucijaus instituto (KI) pajėgos, viena vertus, prisijungs prie jau 10 metų VU Orientalistikos centre vykdomų sinologijos studijų plėtojimo. Kita vertus, KI vystys naujus akademinių bei kultūrinių mainų su Kinija projektus. Aukšto lygio mokslinių, kultūrinių renginių organizavimas, akademinė pagalba Lietuvos mokslininkams tyrinėjantiems su Kinija susijusias temas, kinų kalbos mokymas įvairaus amžiaus ir interesų žmonėms – tai pagrindinės KI veiklos kryptys.

Dauguma KI ar kviestinių dėstytojų, profesorių paskaitų bus viešos ir prieinamos visiems besidomintiems (dalis bus skirta siauresniam specialistų sinologų ratui). Absoliučiai visuose kultūriniuose renginiuose (kino festivaliuose, parodose, koncertuose ir pan.), įvairaus pobūdžio kinų kalbos paskaitose (kinų kalba mokyklinio amžiaus vaikams, verslo kinų kalba, paruošiamosios grupės Kinų kalbos lygio egzaminui HSK ir t.t.) lauksime visų, kuriems įdomu ir/ar naudinga susipažinti su Kinijos tradicine kultūra bei šiuolaikinės Kinijos gyvenimu.

Kokią reikšmę Lietuvos užsienio politikai turi Konfucijaus instituto atidarymas?

KI kaip Vilniaus universiteto dalis yra grynai akademinė struktūra nesiekianti ir nedaranti tiesioginio poveikio politiniams procesams. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje turėsime mokslininkų, politikų, verslininkų, kurie išmanytų Kiniją ir savo žiniomis padėtų Lietuvai išgyventi ir įsitvirtinti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Būsiu laimingas, jei KI prisidės prie tokių žmonių ugdymo Lietuvoje.

Kiek Lietuvoje gyvena kinų? Ar jų populiacija didėja?

Patikimiausia informacija – Lietuvos  Respublikos Statistikos departamente. (2009 m. gruodį nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos ambasadorius Lietuvoje Tong Mingtao yra sakęs, kad Lietuvoje gyvena vos 500 kinų, – M. P.)

Papasakokite apie save. Kuo Jus patraukė Kinija, kaip ja susidomėjote?

Studijuodamas filosofiją atkreipiau dėmesį, kad mums mažai ką dėstė apie ne europietiškos prigimties kultūras. Pasidarė įdomu kodėl, ėmiau studijuoti kinų kalbą, gilintis į klasikinę kinų filosofiją. Dabartinė mano tyrimų sritis – klasikinio konfucianizmo etika bei jos aktualumas šiuolaikinėse moralės filosofijos diskusijose.

Kokią matote Konfucijaus instituto ateitį Lietuvoje?

Džiaugčiausi, jei Lietuvoje atsirastų kinų mąstytojų, rašytojų, poetų darbų vertimų iš originalo kalbos; jei turėtume profesionalų lietuvių istorikų, ekonomistų, politologų, tarptautinių santykių specialistų, filosofų, psichologų, žurnalistų, kurie ir išmanytų Kinijos specifiką, ir savo išmanymą galėtų panaudoti lietuviškuose kontekstuose. Vėlgi, būsiu patenkintas, jei KI prisidės prie tokių žmonių išugdymo Lietuvoje.