Erika Šivickaitė, www.joniskis.lt
Vis rečiau į Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigas kelią randa etninė kultūra. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tas kelias yra atviras, platus, juo ateina įvairios naujovės, tačiau tradicinei kultūrai kartais pritrūksta mažo kelelio, vedančio tiesiai į mokyklas.
Pasirodo yra mokytojų, kurie jau daugelį metų ne tik dėsto programinį dalyką, bet kartu mokinių tarpe skleidžia etninės kultūros tradicijas. Vienas jų – šiaulietis Arūnas Stankus, šią savaitę vedęs mokymus Joniškio rajono pedagogams ir kultūros darbuotojams.
Joniškio rajono etninės kultūros globos taryba šią savaitę organizavo seminarą „Patirties sklaida, vadovaujant vaikų folkloro ansambliui“. Jo metu Šiaulių gimnazijos mokytojas A. Stankus pasidalijo savo darbo mokykloje patirtimi, supažindino joniškiečius su vykdoma edukacine, projektine veikla. Pedagogas kalbėjo apie folklorinę muziką kaip apie vieną ugdymo procesų, vaiko saviraišką etnokultūroje. Pasak jo, muzikos pamokoje galima susipažinti su muzikavimo pradmenimis, tačiau visas pagrindinis darbas vyksta su konkrečiu ansambliu arba konkrečiais, muzikuojančiais moksleiviais po pamokų. Tas pats ir choreografijos pamokose. Jų metu išmokstama tik žingsnelių, o visi šokiai repetuojami kitu laiku. Pedagogas gamina ir instrumentus. Pasak jo, vaikai iš pradžių labai nustebdavo, kada matydavo technologijų kabinete triūsiančius du mokytojus – muzikos ir technologijų. Vienas gamina instrumentą, kitas – derina jį, jo skambesį. Vėliau tais tradiciniais instrumentais groja vaikai. Ne vieną projektą, susijusį su etninės kultūros sklaida ir puoselėjimu yra įgyvendinęs A. Stankus. Vienas jų – nacionalinio lygmens projektas „Paveldas-pilietis-tauta“. Projekto įgyvendinimo metu moksleiviai gamino Užgavėnių kaukes, dalyvavo kraštotyrinėse ekspedicijose, fiksavo išlikusius materialaus ir nematerealaus paveldo objektus ir vykdė kitą, su projektu susijusią veiklą. Įvairių muzikos mokytojo A. Stankaus organizuojamų edukacinių užsiėmimų metu moksleiviai turi galimybę austi juostas, dalgiais šienauti žolę, lipdyti iš molio, pinti iš vytelių, gaminti įvairius muzikos instrumentus ar papuošalus. Pasak mokytojo, vaikai labiau vertina savo gamybos žaislą, papuošalą nei pirktinį.
Į Joniškį atvykęs A. Stankus atsivežė savo gamybos instrumentus ir pademonstravo jų skambėjimo galimybes. Papūstas ir didžiulis ragas, dūda, skudučiai ir kt.
Seminaro metu buvo atliekamos ir praktinės užduotys. Juk kokia paskaita apie etninę kultūrą be muzikos, dainų ir šokių? Į seminarą gausiai susirinkę Joniškio rajono pedagogai ir kultūros darbuotojai susiskirstė į tris grupes. Vieniems atiteko užduotis sudainuoti Joniškio krašto dainą, kitiems sušokti šokį, o tretiems – atlikti muzikinį kūrinį. Visi pasirodymai buvo gražūs ir nuotaikingi, o patį seminarą vainikavo A. Stankaus ir joniškiečių atlikta liaudies daina „Saulala raudona“.
Po šio seminaro tikimasi, kad ateityje į Joniškio rajono mokyklas ir ugdymo įstaigas plačiau sklis etninė kultūra, o vaikai labiau didžiuosis savo tautos tradicijomis.
