R.Žiliukas. Kauno pilies atkūrimas: ar paklus valdininkai įstatymams?

Rimvydas Žiliukas, www.alkas.lt   

Lapkričio 16 dieną Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sušaukė paveldosaugos bei Kauno savivaldybės darbuotojus ir kultūros paveldu besidominčių visuomeninių organizacijų atstovus pasitarti. Pokalbio tema – Kauno pilies II etapo projektavimo darbai. Tačiau, aptariant šiuos darbus, nuolat kildavo klausimas – ar turi būti gerbiami Lietuvos ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos Konstitucija ar paveldosaugininkams galima jų nesilaikyti? Deja daugelis valdininkų niekaip negali atsisakyti anų gerų laikų, kai su mūsų kultūros paveldo objektais jie galėjo daryti ką panorėję. Jie niekaip nenori suprasti to, kad visuomenė bunda ir jau nesutinka būti pastumdėlio vietoje. To, kas buvo jau nebebus – „nebeužtvenksi upės bėgimo“.      

Paaiškėjo, kad berengdami Kauno pilies atkūrimo projekto antrąjį etapą, valdininkai elgėsi kaip visada: pagrindinių sprendinių neaptarė su visuomeninių organizacijų atstovais. Patys vieni nusprendė, kaip viską reikia daryti. O projekto aptarimą su visuomene pakeitė paprasčiausiu visuomenės informavimu, ir tai tik tada, kai, kaip sakoma, šaukštai jau buvo po pietų. Pasipiktino tokiu gudruolių elgesiu net ir pati D. Varnaitė. Pasirodo, kad apgavo jie netgi pačią departamento direktorę, kuriai visai neseniai aiškino, kad sprendimai dar nėra priimti, o lapkričio 16 dieną jai buvo pareikšta, kad projektavimo darbai jau eina į pabaigą, taigi dabar jau nėra laiko ką nors iš esmės keisti.       

O dėl esminių projektavimo sprendinių kyla rimtų abejonių. Štai žinomiausias Kauno pilies tyrėjas Žybartas Simonaitis dar beveik prieš metus pateikė tilto į pilį per apsauginį griovį (fosą) brėžinius. Jis siūlo tiesti senovišką įstrižą tiltą toje vietoje, kur yra rasta senojo tilto likučių. Bet negi valdininkams tai gali rūpėti? Jie nutarė nutiesti naujovišką tiltą naujoje vietoje. Kad pilis vis mažiau ir mažiau primins mums kažkada stovėjusią pilį – jiems neatrodo svarbu.       

Mokslininko etika reikalauja aptarti visus galimus variantus ir tik tada priimti sprendimus. Tačiau Ž. Simonaitis net nebuvo pakviestas į pasitarimus. To paaiškinimas tiesiog šokiruoja: „Žybarto nekvietėme todėl, kad jis romantikas“. Taigi jiems romantikai, patriotai, kurie tapatinami su idiotais, yra nereikalingi. Norėčiau jų paklausti: „O ar jie, cinikai, yra geresni?“ Juk patriotizmas yra cementas, sujungiantis pabirus tautos grūdelius į monolitą. Kaimyninėje Lenkijoje, JAV, Vakarų Europoje patriotizmas yra skatinamas. Argi bus geriau, jei mūsų valstybėje bus kitaip, jei mūsų tautos niekas nesies? Ir apskritai reikėtų kelti klausimą, ar gali valdininkas užimti pareigas valstybinėje įstaigoje, jei jis vykdo savo politiką, skirtingą nuo bendrosios valstybės politikos?       

Taigi, ar paklus pagaliau valdininkai įstatymams, ir kas privers juos pagaliau vykdyti jų duotą priesaiką tarnauti Tautai, gerbti įstatymus? Teigiamo atsakymo į šį klausimą vis dar nesulaukiame.       

Rimvydas Žiliukas yra Senojo Kauno draugijos pirmininkas      

Žiūrėkite INIT TV laidą iš ciklo “Gyvenu čia” apie Kauno pilies darkymą ČIA.      

Šį ketvirtadienį, lapkričio 25 d., 9 val. ryto Kauno apygardos administraciniame teisme (Mickevičiaus g. 8A, posėdžių salė 5) bus nagrinėjamas Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos skundas dėl antrojo statybos leidimo Kauno pilies „atkūrimo“ darbams, kuris buvo išduotas šiemet ir pakeitė pernykštį leidimą (pastarasis nagrinėjamas atskiroje byloje).