„Tranzuotojų“ etika
Būdamas 13 metų Kastytis Aleknavičius mokykloje sukūrė turistų būrelį, kur ir prasidėjo šios neįprastos kelionės. Vyras per 48 metus išmaišė beveik visą Europą – Suomiją, Švediją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją. Per tą laiką pasikeitė ne tik pasaulis, bet ir keliavimo autostopu tradicijos. „Per metus pasikeitė autostopo principai.
Žmonės mažiau stoja, gal labiau užsidarę savyje, kažko susirūpinę, gal kaltas sunkmetis,“ – paskutinės savo kelionės pastebėjimus dėstė K.Aleknavičius. Bet yra ir amžinų principų – tai atidumas, mokėjimas bendrauti su žmonėmis. Įlipęs į automobilį, keliautojas stengiasi nujausti, ko nori vairuotojas – pabendrauti, išsipasakoti, o gal tiesiog kartu patylėti.
Iš principo paklausia, ar vairuotojas gali pavežti be užmokesčio. „Būdavo atvejų, kai žmogui iš tiesų reikia pinigų. Tuomet pats paduodu. Vieną kartą sunkvežimio vairuotojui net ašarą išspaudė tie mano paduoti dvidešimt litų – pasirodo, žmogus neturėjo už ką net vandens nusipirkti,“ – sakė K. Aleknavičius.
Ryšys su gamta
Keliaudamas Kastytis Aleknavičius stengiasi aplenkti didelius miestus. Keliavimas autostopu padeda užmegzti ypatingą ryšį su gamta, o civilizacija kelia susvetimėjimo jausmą. Keliautojas mieliau lankosi senuose nedideliuose viduramžių miesteliuose, kur kiekvienas grindinio akmuo ar namo plyta dar saugo senovinę aurą.
„Civilizacijoje jaučiuosi niekas – svetimas anonimas, maža dulkė, o gamtoj, kalnuose, kai audra užeina, akmenys krenta pojūtis daug stipresnis, o tu jautiesi ne dulke, o visumos dalimi,“ – sakė keliautojas, anksčiau mėgęs kopti į kalnus. Būtent dėl šio ryšio su gamta, laukinio keliavimo būdo autostopas yra malonus keliauti. Taip keliaudamas apmąstai gyvenimą, viską sudėlioji į savas vietas.
Į Suomiją keliauja kasmet
Kastytis Aleknavičius pasakoja, kad į Suomiją keliauja kasmet, kartais netgi po du kartus ir taip – jau 18 metų. „Mane labai domina suomių organizuojama paroda „Asuota mesut“, kur galima apžiūrėti suprojektuotus parodomuosius kvartalus,“ – savo kelionių priežastį atskleidė architektas. Šiais metais paroda vyko Kuopijoje.
Keliautojas viliasi, kad kada nors tokią parodą pavyks surengti ir Palangoje, nes tai atneštų naudos miestui, be to, žmonės susipažintų su naujosiomis architektūros idėjomis.
Į Taliną – sunkvežimiu
„Kelionę pradėjau Palangoje, susistabdžiau seną pažįstamą ir nustebau, kad per dešimt minučių ji sugebėjo tiek daug papasakoti apie savo gyvenimą,“ – šypsojosi K. Aleknavičius. Tačiau su pažįstamais keliauti jam teko neilgai. Jau netrukus jis vėl stovi kelyje, laukdamas pakeleivingų mašinų.
Netrukus sustoja moteris, kuri, kaip vėliau paaiškėja, gydytoja kosmetologė. Užsimezga pokalbis ir abu keliautojai randa daug bendra. Jaunoji kosmetologė buvo Buriatijoje, prie Baikalo, kur bendravo su vietiniais šamanais. Ši tema įdomi ir K.Aleknavičiui – jis prisipažino, kad taip pat dalyvauja psichologų-šamanų suvažiavimuose. T
ačiau netrukus vyras vėl atsiduria kelyje, šį kartą jau nebereikia stabdyti. „Tranzuodamas“ prieš keletą metų jis susipažino su tolimųjų reisų vairuotojų firmos vadovu, vyrai apsikeitė telefono numeriais ir kaskart, kai Kastytis keliauja į Klaipėdą ar į Vilnių, jo jau laukai sunkvežimis.
„Turiu tokią tradiciją – kiekvieną kartą sunkvežimio vairuotojui padovanoju loterijos bilietą atsilygindamas už kelionę,“ – sako K. Aleknavičius. Šį kartą tos pačios įmonės sunkvežimiu jis keliauja į Taliną.
XII amžiaus sodyba
Paryčiais Kastytis Aleknavičius atsiduria netoli Talino. Čia, XII amžiaus sodyboje, gyvena seniai jo pažįstama šeima. „Apie šią sodybą labai dažnai rašo Estijos žiniasklaida. Tai unikali sodyba, turinti stiprią praeities aurą,“ – sodybos nuotraukas rodė keliautojas autostopu. Bet auštant eiti net ir į draugų namus Kastytis nedrįso, todėl pasitiesė miegmaišį ir išsimiegojo samanų patale, o ryte patraukė toliau, į Talino senamiestį.
Paveža net jei nepakeliui
Į Helsinkį Kastytis Aleknavičius kėlėsi keltu, o iš ten į parodą – vėl autostopu. Helsinkyje susiradęs autobusiuku į sąskrydį keliaujančius hipius, K.Aleknavičius pasiprašė pavežamas į užmiestį. Ten keliautojas vėl nusnūdo samanų pataluose, o ryte jį pavežė suomė. „Jei tave paėmė į tą miestą, tai būtinai paklaus, kur reikia, ir net jeigu nepakeliui, vis tiek pavežės iki reikiamos vietos,“ – sakė keliautojas apie suomių vairuotojus. Jis pasakojo, kad kartą net gavo pusryčių ir šiltą vonią.
Planuoja piligriminę kelionę
Paklaustas, kur nukeliauti dar žada, K. Aleknavičius prisipažįsta, kad planuoja piligriminę kelionę viduramžių piligrimų takais. Ir tuoj paaiškina, kad jo tikėjimas panašus į japonų, kur tikinčiųjų yra daugiau nei gyventojų.
Japonijoje tas pats žmogus dažnai save vadina ir šintoistu, ir budistu. Lygiai taip pat ir keliautojas Kastytis gerbia ir krikščionišką Dievą, ir gamtos galybę.
