Žymos archyvas: žydas

Sekmadienio sakmė. Apė kytrą mergą, kurią ponas vedė (2)

lizdas kiausiniai_vstt.lt

Buvo vienas ponas ir turėjo vergutę. Toji vergutė buvo labai graži mergina. Tas ponas buvo nevedęs, jis norėjo tą merginą vesti, bet jam buvo gėda vesti savo vergutę už pačią, todėl jis sumislijo nuo jos atsikratyti, kitaip – ta mergina buvo jam visados ant mislies.

Vieną kartą tas ponas pasišaukė merginos tėvą ir sako:
– Ar girdi, seni? Te tau šitus kiaušinius ir pasakyk savo dukteriai, kad apleistų vištukų. Jei ji neišpildys, tai aš apsieisiu su jąj, kaip man pasidabos… Skaityti toliau

G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai (21)

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Žmonės vienijasi pavojaus akivaizdoje. Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija. Kokie gali būti sutarimo taškai? Juk pasaulėžiūros skirtingos, o ir krikščionybės atėjimas į baltų žemes nebuvo taikus. Vis dėlto klaida būtų krikščionis tautininkus statyti į vieną eilę su krikščionimis dogmatikais, patyliukais pritariančiais Bažnyčios kitados padarytiems nusikaltimams ir beatodairiškai remiančiais dabartinę migracijos politiką bei užsimerkiančiais prieš nepaliaujamą pedofilijos skandalų srautą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nors žydai man buvo geri… (19)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…

Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą Skaityti toliau

Klaipėdos žydų senosios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (0)

Memorialinė siena | J.Paunksnienės nuotr.

Teisinė apsauga suteikta memorialiniam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui ─  Klaipėdos žydų senosioms kapinėms (Sinagogų g., Klaipėda).

Klaipėdoje anksčiau veikė kelios dešimtys kapinių, tačiau tik nedaugelis iš jų išliko. „Vienintelės mieste žydų kapinės yra XIX a. I pusės – XX a. vidurio laikotarpio kapinės. Jų teritorija anksčiau buvo didesnė, nei išlikusi ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą (dabar ─ apie 13 000 kv.m). Tačiau tai, kas išliko, akivaizdžiai praturtina Klaipėdos miesto istoriją ir yra svarbi jos dalis“, ─ sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada prašviesėja akys… (pirmadienio mintys) (2)

JAV lietuviai Sausio 13-ąją pagerbė bėgimu palei Mičigano ežerą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Rytoj – pakili diena. Šventinė. Ryte išgersiu kavos, peržvelgsiu internetą. Paskui kaip kasmet, bet kokiu oru – į šventinius renginius. Bet šiemet jie bus ypatingi. Mat, ketinu pasiimti ir abu anūkus. Vienam – penkeri, kitam – aštuoneri. Vyresnėlis jau sąmoningas pilietis, mokykloje išmokęs, kas yra tokios šventės, o senoji močiutė Apolonija, buvusi istorijos mokytoja Švenčionėliuose, vaikams dar ciklą „paskaitų“ apie kunigaikščius, Lietuvos didikus, laisvės kovas, nepriklausomybę yra pasakojusi. Kiek tų žinių mažoj galvelėj išlieka, dar klausimas, tačiau vaikai puikiai gieda himną, daug išmano apie Gedimino pilį, Lietuvos trispalvę ir dar nemažai ką…

Tai štai Vasario 16-ąją pabuvosime dviejuose pagrindiniuose renginiuose: kai šaudys Skaityti toliau

Žydų kareivis TV laidoje „Diagnozėje: valdžia“: jūs esate visiškai nepasiruošę priimti pabėgėlių (6)

Danielius Lupšicas_facebook.com

Antiteroristinių operacijų būrio narys, Izraelyje kovojęs su musulmonų teroristais teigia, kad Lietuva visiškai nesupranta į ką veliasi, sutikusi  priimti 1105 pabėgėlius iš  musulmoniškojo pasaulio. „Info TV“ laida  „Diagnozėje: valdžia“ eteryje pasirodys sekmadienį 19.30 val.

Danielius Lupšitsas (Danielius Lupshitz) Izraelyje gyveno 15 metų. Neseniai grįžo į Lietuvą. Su teroristais iš arti kovojęs žydų kareivis aiškina, kad Lietuva neturėtų priimti nė vieno pabėgėlio. Ypač po kruvinojo penktadienio Paryžiuje, kai per teroristų atakas žuvo daugiau nei 130 žmonių ir dar per 300 buvo sužeisti. Skaityti toliau

M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis (0)

Miša Jakobas | dialogas.lt

Su skaitytojais dalinamės pokalbiu su Vilniaus Šalomo Aleichemo žydų gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu. Nuo 1991 metų šiai mokyklai vadovaujantis M. Jakobas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi ir Garbės sidabro ženklu už nuopelnus.

Kelintus metus Lietuvoje netyla diskusijos apie tautinių mažumų padėtį šalyje – trūkstamas teises, visuomenės požiūrį. Ar bloga žydui gyventi Lietuvoje?

Tikrai manau, kad žydui Lietuvoje gyventi nėra blogai. Apskritai, tu Skaityti toliau

Klaipėda per Užgavėnes ūš kaip avilys! (0)

etnocentras.lt nuotr.

Kovo 2 d., sekmadienį, 12.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į didelę, pilną juoko, linksmybių Užgavėnių šventę. Visi miestiečiai ir miesto svečiai laukiami žiemos palydose – savo juoku išbaidyti piktumus,  o sukeltu triukšmu kviesti pavasarį sugrįžti į Klaipėdos miestą. Juk sako „Gerai užsigavėsi – bėdų neturėsi“.

12.30 val. nuo paminklo „Arka“ (Tiltų g. pab., H. Manto pr.) persirengėlių eisena su Užgavėnių kovai besiruošiančiais Lašininiu ir Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Pasaka apie Muliažą (28)

Vytautas V. Landsbergis | alfa.lt nuotr.

Pasaulyje jau dvidešimt su viršum metų egzistuoja savitas geopolitinis darinys, vadinamas Nepriklausoma Lietuvos valstybe. Jis turi mažne visus normalios valstybės požymius – sienas, pinigus, renkamą (neretai perkamą) valdžią, nepriklausomą (neretai perkamą) bulvarinę spaudą ir t.t. Tačiau kažkokio „x“ faktoriaus šiam gražiam dariniui visgi dar trūksta, idant jis taptų realiai egzistuojančia valstybe. O ko gi reikia, ko trūksta, kad minėtasis muliažas pavirstų realiu reiškiniu, kad Lietuvos dvasia prisikeltų bei apvaisintų valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių sielas? Galbūt trūksta pačių apvaisinamųjų: valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių… O ką daryt, kad jie atsirastų? Skaityti toliau

L.V.Medelis. Noamas Chomskis: Tarp farso ir tragedijos (3)

Linas V. Medelis

Noamas Chomskis (Noam Chomsky) nepaprastai aštraus, paradoksalaus, ironiško  proto filosofas, lingvistas, anarchistas, be viso šito – dar ir politikos procesų analitikas, – visa tai telpa apibendrinime: kapitalizmo kritikas, ir be, jokios abejonės, – žydas ne tautybės, o veikiau teigiamos charakteristikos prasme. Tokį pristatymą būtų galima baigti, tačiau knieti (provincialiai) paminėti, kad Chomskio šaknų būta ir Lietuvoje: tėvas Viljamas pabėgo iš Rusijos 1913 m., vengdamas tarnybos carinėje kariuomenėje, o jo motina buvo išvežta iš Lietuvos dar kūdikis.

Čia pateikiamas N. Chomskio straipsnio (When Travesty Borders on Tragedy, „The New York Times“), atpasakojimas, tikiuosi, įkrės kiek sveiko proto į mūsų žiniasklaidos mums plaunamas smegenis Skaityti toliau