Žymos archyvas: verstinė literatūra

Paskirstytas autorinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 m. (0)

knygos_lrkm.lt

Asociacija LATGA Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą už 2015 metus. Iš valstybės biudžeto atlyginimui už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstyti ir išmokėti už 2015 metus buvo skirta 228 480 eurų suma.

Pagal pateiktą ataskaitą Lietuvos bibliotekų skaitytojų populiariausi grožinės literatūros autoriai – Vytautas Račickas ir Romualdas Granauskas. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau