Žymos archyvas: varnėnai

Šiandien minima paukščių sugrįžimo šventė (0)

Pempė | Žuvinto BRD nuotr.

Nuo seno kovo 10 dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Keturiasdešimties paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį paukščiai grįžta į gimtinę.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti keturiasdešimt bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, buvo manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., savo namuose su šeima. Tikėta, kad šią dieną išvykus toliau iš namų, užsitrauksi nesutarimus su saviškiais ir net su kaimynais. Skaityti toliau

Užtrukusi žiema nesustabdė paukščių atskridimo (video) (0)

PAUKŠČIAIPirmosios traukiančių kovų registracijos kovo 2–4 d. sutapo su lietuvių liaudyje minima Kovarnių dieną. Tai lyg ir žadėjo įprastą įsibėgėjančio pavasario eigą. Tuomet pirmieji traukiantys paukščiai pastebėti Šilutės ir Kėdainių rajonuose bei Vilniuje. Nors žiemai pasilikę paukščiai jau anksčiau tvarkė senus lizdus.  Kovo pirmąją savaitę pasirodė ir pirmieji dirviniai vieversiai, pempės, karveliai uldukai, baltieji gandrai, o pajūryje ir Nemuno deltoje – įvairių rūšių žąsys bei gulbės, didieji kormoranai, pilkieji garniai ir kiti vandens paukščiai. Ornitologus stebimo tik stipriai vėluojantys varnėnai, Skaityti toliau

Kovas – grįžtančių paukščių mėnuo (0)

Kovo 19-oji – Pempės (knyvės) diena | Nemuno delto archyvo nuotr.

Kovo mėnesį tradiciniame kalendoriuje gausu dienų, skirtų paukščių sutiktuvėms. Žuvinto specialistai priskaičiuoja keliolika jau parskridusių rūšių: tai  varnėnai, pilkieji garniai, laukiai, didieji baubliai, gervės, pilkosios žąsys ir gulbės. Bet kitų dar teks lukterėti. Virš Žuvinto bene kasdien ratus suka pulkeliai gulbių. Balti paukščiai nekantrauja grįžti į vėlyvą rudenį paliktas perėjimo teritorijas ir pasinaudoja kiekviena didesne vandens properša, kad tik pasiliktų pamėgtame ežere. Vos tik laukuose nutirpo arimų lopai, iš po sniego išlindo žolynų kupstai ežero pakrantėje pasirodė pilkųjų žąsų poros. Palių pakraščiuose jau pasigirdo gervių trimitai. Skaityti toliau

Pamaryje laukiama pavasarinio potvynio ir grįžtančių paukščių (0)

Pempė pamaryje | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Nemuno deltoje stebimi nedrąsūs pavasario žingsniai. Nors dauguma apsemtų pievų vis dar sukaustytos ledo – kur ne kur galima išvysti ir properšų. Nedideliais būreliais renkasi gulbės nebylės ir giesmininkės. Rusnės saloje, kur pievos nepadengtos ledu – pasirodė pirmieji pilkųjų žąsų būreliai. Vos iki dvidešimt individų viename pulkelyje, bet visoje saloje jų galima suskaičiuoti ir iki šimto. Šalia jų sukiojasi jūriniai ereliai, susidomėję grobiu. Pastarieji tuoktuves kelia jau nuo vasario pabaigos, taiso lizdus. Šiemet, pasak parko specialistų, Nemuno deltos regioniniame parke ruošiasi perėti keturiolika porų jūrinių erelių. Skaityti toliau

Pirmasis Lietuvoje inkilų muziejus po atviru dangumi vilioja paukščius ir žmones (2)

Lietuvos ornitologų nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su ūkininku ir politiku Ramūnu Karbauskiu, kuris yra šios iniciatyvos mecenatas, Naisiuose įkūrė pirmąjį šalyje inkilų muziejų. Jis oficialiai atidarytas 2012 metų „Naisių vasara festivalio metu. Iki tol (jau ankstyvą 2012 metų pavasarį) ornitologai pagamino ir gyvenvietės želdiniuose iškabino daugiau šimto įvairių matmenų inkilų, kuriuose gali perėti daugiau nei dvidešimt paukščių rūšių.

Kiekvienas inkilas turi savo individualų numerį. Muziejus yra išskirtinis ne tik tuo, kad visi inkilai iškabinti natūralioje aplinkoje. Skaityti toliau

Kaip pasigaminti inkilą? (video) (1)

Inkilas | efoto.lt, R.Stanevičiaus nuotr.

Teigiama, kad geras inkilas yra tas, kuriame paukščiai išperi sveiką ir gausią jauniklių vadą. Jis turi būti saugus, apsaugoti nuo plėšrūnų ir išlikti toks, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Taip pat turi būti nebrangus, paprastas pagaminti ir išlaikyti, nesudėtingas prižiūrėti ir ilgaamžis. Tad kaip atrodo „geras“ inkilas? Kaip jį pasigaminti pačiam? Visas inkilo gaminimo subtilybes vaizdo reportaže atskleidžia Lietuvos ornitologų draugijos narys Darius Musteikis.

Daugelis paukščių inkilų, išskyrus varnėnus, nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Skaityti toliau

Pavasario pranašai jau sugrįžo (17)

vstt.lt, A.Pranaičio nuotr.

Kovo 10 diena pagal mūsų tradicinį kalendorių buvo 40-ties paukščių diena. Ar jų tiek jau sugrįžo? Grįžo žąsys, pempės, varnėnai, vieversiai. „Į Žuvintą parlėkė pirmosios pilkosios gervės. Po savaitės kitos – perėti čia susirinks virš penkiasdešimt porų šių sparnuočių. Žuvinto ežero pakraščio liūnai, šlapias gretimas Buktos miškas ir juodalksniais nukaišiotos žemapelkės yra bene didžiausia mūsų krašto gervių perykla“ – patikino Arūnas Pranaitis.

„Braidyti po balas pirmoms sugrįžusioms gervėms šįmet netenka. Įsismarkavusio polaidžio vandenis jau kelintą dieną sustingdė ledas, o pelkės pakraščio viksvynai, kur retkarčiais glaudžiasi gūžinėjančios gervės, – sausi, besniegiai, traška ir braška po kojomis.  Skaityti toliau

Kabinant inkilus reikia nepamiršti privačios paukščių erdvės (1)

efoto.lt, V.Mickaus nuotr.

Lietuvoje inkilų kabinimo tradicija siekia visą amžių. Bene daugiausia jų pakabinama pavasario pradžioje. Gamtininkai primena, kad reikėtų suskubti – po šio savaitgalio daugeliui paukščių inkilų gali nė neprireikti.

Šiomis dienomis pradėjo grįžti dalis paukščių, kurie perės inkiluose. Naujos gyvenamosios vietos ieškos ir Lietuvoje žiemoję lesyklų lankytojai: zylės, bukučiai. Skaityti toliau