Iš Tarptautinės informatikos olimpiados (IOI 2018) Japonijoje trys Lietuvos mokiniai grįžo su medaliais. Vilniaus licėjaus abiturientas Martynas Sinkievič (mokytojas Bronius Skūpas) ir VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Tautvydas Jasiūnas parsivežė sidabro medalius, o Gediminas Lelešius iš tos pačios gimnazijos – bronzos medalį.
Lietuvai taip pat atstovavo Rokas Urbonas iš VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorės Valentinos Dagienės sukurta informatinį mąstymą skatinanti žaidybinė mokymo priemonė „Bebras“ vis plačiau pritaikymą ir sparčiai plinta užsienio šalyse. Ja ima naudoti vis daugiau pasaulio šalių.
Pasak prof. V. Dagienės, prie jau esamų 60 valstybių prisijungė Austrija, Šveicarija, Švedija ir Suomija. Jos išvertė žaidybine metodika parengtas korteles 7-10 ir 10-13 metų mokiniams, o Jungtinė Karalystė (JK) jau pritaikė kortelių rinkinį ir platina šalies mokykoms. Skaityti toliau
Trečiadienio rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio piliečių, tarp kurių – net 7 Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.
„Džiaugiuosi, jog visų, gavusiųjų šiuos apdovanojimus, darbai yra matomi ir gerbiami. Toks pripažinimas neabejotinai reikšmingai prisideda prie šalies ir universiteto žinomumo bei konkurencingumo stiprinimo tarptautinėje erdvėje. Skaityti toliau
Iš kompiuterio ekrano skriejantys žodžiai anglų kalba šiandien nestebina nei vaiko, nei vyresnės kartos atstovo – kompiuteriuose įdiegta užsienietiška programinė įranga tapo kasdienybe. Tačiau prireikus frazę ar terminą kur nors užrašyti, jį pranešti ar parengti oficialų dokumentą, dažnai susiduriama su problema – kaip šis kompiuterijos terminas taisyklingai skambėtų lietuviškai?
Šnekamojoje kalboje įvairūs angliški terminai dažnai atranda bent kelis savo atitikmenis, bet kas lemia tai, kad jie bus pripažinti oficialiais terminais? Skaityti toliau
Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.
„Šiandien jau akivaizdu, kad labai didelė mūsų gyvenimo ir veiklos dalis persikrausto į virtualiąją erdvę. Dabartinį elektroninį perversmą galima pavadinti dar vienu lūžiu Skaityti toliau
Birželio 6 d., 12.10 val., Seimo II rūmuose, Spaudos konferencijų salėje įvyks spaudos konferenciją „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“, kuri vyks tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu. Spaudos konferencijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl atsakingos institucijos nekontroliuoja Valstybinės kalbos įstatymų pažeidėjų? Kodėl patys lietuviai atkakliai vengia vartoti lietuviškas raides? Ar problemą išspręstų atskiros valstybinės institucijos, kuri rūpintųsi lietuvių kalbos vartojimo IKT priemonėse klausimais, įkūrimas? Kokią naudą šiose situacijose duotų privaloma sulietuvinta programinė įranga? Skaityti toliau
Į raštingumo sąvoką šiandien jau neužtenka įtraukti žmonių gebėjimo skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Prasidėjus kompiuterinių technologijų erai, tarp būtiniausių sąlygų savarankiškai išgyventi prisidėjo ir skaitmeninis raštingumas. Nors pasikeitimas neaktualus vadinamosios „Y kartos“ atstovams, kurie tuo gyvena ir kvėpuoja, vyresnės kartos žmonės, susidūrę su naujosiomis technologijomis, neretai gūžčioja pečiais – kaip visa tai suvokti? Problema atrodytų nedidelė, bet šiandieninėje darbo rinkoje skaitmeninis raštingumas – vienas svarbiausių. Skaityti toliau
Naudotis lietuviškais rašmenimis bendraujant kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – jau seniai ne kliūtis. Tačiau noro naudoti ir lietuvišką programinę įrangą savo kompiuteryje vis dar trūksta. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ėmėsi spręsti šią problemą ir Kultūros ministerijai pateikė projektą, kuriuo siekiama, kad visos iš valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos savo kompiuteriuose privalėtų naudoti tik originalias lietuviškas arba lokalizuotas (išverstas į lietuvių kalbą) programas. Tiesa, yra ir išlyga – jei tokių programų rinkoje esama. Skaityti toliau
