Žymos archyvas: „Teisė ir teisingumas“

M. Kundrotas. Lietuva ant revoliucijos slenksčio? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ramūnas Karbauskis ir jo komanda, regis, ėmėsi reikalo rimtai. Pasinaudojant „MG Baltic“, liaudiškai – MGB byla pradedamas procesas, primenantis įvykius Lenkijoje ir Vengrijoje, kai demokratiškai išrinktos politinės jėgos ėmėsi kardinalaus valstybės ir visuomenės „apvalymo“ nuo ankstesnių sistemų likučių. Savotiškos revoliucijos iš viršaus. Lenkų „Teisė ir teisingumas“ ėmėsi tvarkyti teisinę sistemą, vengrų „Fidesz“ sugalvojo išvaryti iš Vengrijos patį Džordžą Sorošą.

R. Karbauskį sunku vienareikšmiai lyginti su Viktoru Orbanu ar Jaroslavu Kačinskiu. Šie Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas (29)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą.

Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė? (34)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienas apibrėžimas riboja. Būtį, vertybes ir tapatybes. Neatsitiktinai kuriant judėjimą dažnai daug laiko ir jėgų skiriama pavadinimui. Bet koks pavadinimas iškelia vieną, daugiausiai – du-tris akcentus, užgoždamas ar palikdamas nuošalyje kitus, galbūt tokius pat svarbius. Atsiranda pagunda visą būtį aiškinti viena idėja – tautiškumo, religijos, laisvos rinkos, žmogaus teisių ar socialinės vienybės, o kartais ir dar siauresne kategorija. Net jei to nėra, išorėje dažnai atrodo būtent taip.

Žodis „tauta“ savyje apima gana daug – ištisą prigimtinę, kultūrinę, politinę ir socialinę Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

Lenkijos valdantieji siekia apriboti susirinkimų laisvę (1)

„Twitter“ nuotr.

Lenkijos žemieji parlamento rūmai priėmė valdančiosio partijos „Įstatymas ir teisingumas“ pateiktą įstatymo pataisą, ribojančią susirinkimų laisvę ir suteikė pirmenybę religinių ir valstybinių institucijų, o ne pilietinių iniciatyvų rengiamiems mitingams.

Jei bus pateikti prašymai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje rengti susirinkimus, pirmenybė bus teikiama valstybės įstaigoms ar su bažnytine veikla susijusioms organizacijoms.

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tai yra būdas neleisti protestuoti prieš dabartinę valdžią. Skaityti toliau

Tūkstančiai lenkų Varšuvoje išėjo į gatves protestuoti prieš dabartinę valdžią (video) (0)

„reFocusZone“ nuotr.

Keletas tūkstančių lenkų Varšuvoje išėjo į protesto eitynes šį šeštadienį, sausio 23 dieną. Jie išreiškė pasipiktinimą dabartine valdžia, kuri imasi dviprasmiškai vertinamų reformų.

Pagrindinis šios akcijos dalyvių reikalavimas – atšaukti visuomenės sekimo įstatymo pataisas. Jei įstatymas bus priimtas, tai išplės valstybės galimybes sekti savo šalies piliečių elektroninius duomenis, o teisėsauga turės didesnes galimybes sukauptus duomenis naudoti tyrimams. Skaityti toliau

A. Duda pasirašė prieštaringą žiniasklaidos valdymo įstatymą (9)

A. Duda | „Twitter“ nuotr.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo valdantiesiems atveriamas kelias tiesiogiai skirti ir atleisti visuomenių televizijų vadovus.

Prezidento atstovo žodžiais, A. Duda pasirašė dokumentą, nes nori, kad masinės informavimo priemonės būtų nešališkos, objektyvios ir patikimos.

Anksčiau dėl tokio įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Sąjungos atsakingi asmenys. Kritikai mano, kad pataisos labai suvaržys žodžio laisvę.

„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir veiksmų stebėsena Varšuvai“ – anksčiau sakė eurokomisaras Giunteris Etingeris.

Skaityti toliau

Lenkijai gresia nemalonumai už žiniasklaidos suvaržymą (4)

Andžejus Duda | wikipedia.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) komisaras Giunteris Etingeris pareiškė, kad ES yra rimtai sunerimusi dėl Lenkijos valdžios priimto įstatymo, kuriuo valdantieji galės paskirti ir atleisti valstybinės žiniasklaidos vadovus.

„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir monitoringas Varšuvai“, – pranešė ES atstovas.

Lenkijos parlamento nariai priėmė įstatymą, kuriuo, kritikų nuomone, bus stipriai apribota žiniasklaidos laisvė.

Lenkijos TVP ir „Lenkijos radijas“ turi didelę auditoriją. Skaityti toliau

O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Šilardo / MTI nuotr.

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje Skaityti toliau

Po atakų Paryžiuje Lenkija pagal ES kvotas migrantų priimti nežada (4)

konradas-simanskis-youtube

Lapkričio 14 d. įvykusioje spaudos konferencijoje,  pirmadienį pareigas pradėsiantis eiti, naujasis Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Šimanskis (Konrad Szymański) pareiškė, kad po atakų Paryžiuje Lenkija pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotų planą migrantų priimti negali.

K. Šymanskis sakė, kad po teroristinių išpuolių Paryžiuje jis nematąs politinių galimybių šiam planui įgyvendinti ir pabrėžė, kad būsimoji Lenkijos vyriausybė nepritaria įsipareigojimui priimti ES Lenkijai skirtą dalį pabėgėlių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Rusijos ir Lenkijos santykius vėl juodina Katynė (2)

katyne_a6_11

Pasibaigus Lenkijos Seimo rinkimams, kai po 8 metų pertraukos į valdžią grįžo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (antri – valdžiusioji „Piliečių platforma“, gavusi beveik dvigubai mažiau vietų parlamente, gi trečią vietą užėmė lenkiškasis Valinskas – nesisteminiu vadinamas roko muzikanto judėjimas „Kukiz’15“), pasipylė visokių baimių, džiugesio, nusivylimų kupinų svarstymų ir spekuliacijų.

66-rių metų Jaroslavas Kačynskis (Jarosław Aleksander Kaczyński), kuris už 2010 m. balandį lėktuvo katastrofoje ties Smolensku žuvusį brolį dvynį Lechą vyresnis 45 minutėmis, apie pusantrų metų būdamas ministru pirmininku jau išbandė prieš ES Skaityti toliau

Lenkijoje rinkimus laimėjo J. Kačinskio „Teisė ir teisingumas“ (8)

B. Šidlo | „Wikipedia“ nuotr.

Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo konservatoriška partija „Teisė ir teisingumas“.

Paskutiniais duomenimis, buvusi opozicijoje Jaroslavo Kačinskio partija gavo 39,1 proc., valdančioji „Piliečių platforma“ gavo 23,4 proc.

Jei šie duomenys bus patvirtinti, tai konservatoriai gaus daugumą ir galės vieni patys sudaryti vyriausybę. To nebuvo nuo 1989 metų.

J. Kačinskis nesiekia premjero kėdės, o iškėlė mažai žinomą Beatą Šidlo. Skaityti toliau