Žymos archyvas: svetimas

M. Kundrotas. Svetimas: nuo baubo iki dievybės (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Uždarose tradicionalistinėse visuomenėse svetimas dažniausiai reiškia blogą. Antikos laikais gimė „barbaro“ sąvoka, reiškianti žemesnės kultūros, žemesnio intelekto ir atitinkamai – žemesnio ar net abejotino žmogiškumo personą. Viduramžiais svetimo samprata ypač susieta su religija, nors būta ir tautinių aspektų. Ypač pavojingais laikyti tie svetimieji, kurie gyveno čia pat – toje pačioje šalyje su vyraujančia visuomene.

Jau pats svetimo elemento buvimas griovė saugų ir patogų vientisos visuomenės įvaizdį. Išskirtinumas totalumu sergančioje Skaityti toliau

LEU Lituanistikos fakultete vyks konferencija „Kultūrų tiltai ir patiltės“ (1)

leu_leu-lt

Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.

Skaityti toliau

T.Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Sava duona gardesnė už svetimus pyragus (1)

mainyk.lt nuotr.

Išgirdo kartą būras Pelėda ponus tarpusavy zaunyjant,
Kad esti kur kraštas toksai, procios ir atlygio kupins,
Žolės žalesnės irgi saulės geltonesnės perpildytas,
Ir suskrovęs skarbą terbon sukriai išbindzino galvą iškėlęs,
Kiton šalysna išbėgęs irgi svetimam kaip šuva tarnaudams,
O ne sav paties gimtą lauką mėšlu patręšdams, kaimynkų svodbas atšokdams
Irgi sau draugalą lietuvaitę susirasdams ir nuosavan pečiun malkų įmesdams,
Bluznyjo apie sav kraštą gimtą ir gerumą svetimo apdainavo. Skaityti toliau