Žymos archyvas: svaigalai

J. Dapšauskas. Alkoholio pramonės propagandistų „argumentai“ žlugo – mažėja ne tik pardavimai, bet ir pasekmės (67)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Gegužės pabaigoje Lietuvos statistikos departamento ir kitų institucijų paskelbti duomenys rodo, kad įvestos griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės duoda akivaizdžius rezultatus

Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kas mėnesį vis pranešdavo, kad alkoholio vartojimas mažėja, bet bendrai akcizų iš alkoholio surenkama daugiau.

Statistikos departamentas teigia, kad 2017 m. fiksuojamas tikrai ženklus alkoholio pardavimų ir suvartojimo mažėjimas, vos ne visu litru mažiau žmogui nei 2016 m. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį poveikį žmogui daro alkoholis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kokį poveikį žmogui daro alkoholis? | LRT nuotr.

Alkoholis – viena iš plačiausiai paplitusių ir labiausiai vartojamų medžiagų visame pasaulyje.

Alkoholiu mėgautis pradėta taip anksti, jog net tokie neatsiejami šiuolaikinės žmonijos palydovai kaip ratas ar raštas buvo išrasti daug vėliau.

Kaip alkoholis tapo mūsų kasdienybės dalimi? Kokį poveikį jis daro žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei? Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kas bijo blaivumo iššūkio? O gal patiks? (16)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Istorinis lūžis, kurio brandinimas vyko ne vienus metus. Bet galiausiai vyksta permainos alkoholio kontrolės srityje. Nuo 2018 metų sausio įsigalioja įstatymo nuostatos, kurios trumpina alkoholio pardavimo laiką, vėlina amžių nuo kada jo galima įsigyti, pašalina bet kokią alkoholio reklamą. Prieš penkmetį buvo galima tik pasvajoti apie tokias permainas, tačiau akivaizdu – tai vyksta.

Įstatymas priimtas Seime, tačiau jo iniciatyva kilo iš visuomenės. Šios įstatymo pataisos buvo pateiktos piliečių iniciatyva „Už blaivią“ surenkant per 60 tūkst. žmonių parašų ir taip projektas pristatytas dar praėjusios kadencijos Seimui. Skaityti toliau

Keičiasi svaigalų pardavimo tvarka (1)

ne alkoholiui_sam.lt

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas priminė, kad 2018 m. sausio 1 dieną įsigalioja nauja alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka.

Nuo Naujųjų metų parduotuvėse alkoholiu bus prekiaujama pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 valandos iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 valandos iki 15 valandos. Skaityti toliau

K. Kupšys. Augančio šešėlio galima nematyti tik jei nežiūri (5)

Kęstutis Kupšys | Asmeninė nuotr.

Šventasis valdžios kovos planas, atrodytų, veikia – alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, skelbia oficialūs skaičiai. Vis dėlto tokios tendencijos sveikintinos tik tada, jei užmerkiame akis prieš šešėlio statistiką. Ji, deja, rodo, kad ne viskas taip gražu ir šventa – nelegalaus alkoholio šiemet sulaikoma keliolika kartų daugiau. Po daugelio metų mažėjimo tai – drastiška ir didelį nerimą kelianti padėtis.

Protokolų – 12 kartų daugiau

Šešėlio žemėlapio Bešešėlio.lt  statistika skelbia, kad vien birželį buvo pranešta apie 23

Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar Prezidentė nepraleido progos patylėti apie alkoholio mažinimo priemones? (4)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 9 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą: griežtinimo pakeitimus, kurie tikrai yra istoriniai. Formuojasi viso regiono alkoholio vartojimo mažinimo politika ir sprendimai. Šiuo keliu jau eina Estija, sprendimus jau daro Lenkijos valdžia, neabejotinai, kad prie šios politikos prisijungs ir kaimynė Latvija.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad ir pavienės alkoholio kontrolės priemonės priimtos Lietuvoje paskutiniu metu jau duoda rezultatus, tai pripažįsta pati alkoholio Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Ant draudimų stovi valstybė (15)

Linas Zasimavičius | Asmeninė nuotr.

Alkoholio vartojimo ribojimo priešininkų labiausiai mane gluminantis ir stebinantis argumentas yra: „draudimais nieko nepakeisi“. Apie taip teigiančius asmenis kyla mintis, ar jie nėra ateiviai iš kosmoso – juk taip jų vadinami „draudimai“ lydi Žemės gyventojus nuo ryto iki vakaro. Vien su kiek draudimų mes susiduriame sėdę už automobilio vairo: draudžiama viršyti greitį, draudžiama be reikalo signalizuoti, draudžiama kirsti ištisinę kelio liniją, draudžiama važiuoti per raudoną šviesoforo signalą, draudžiama važiuojant kalbėti telefonu.

Baudžiamajame kodekse taip pat yra numatyta šimtai draudimų: vogti, žudyti, klastoti dokumentus, daryti neteisėtą įtaką ir t.t. Taigi, jeigu draudimais nieko nepakeisi, kam Skaityti toliau

Konservatoriai siūlo laikinai stabdyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (3)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija siūlo laikinai stabdyti įstatymo pataisas, skirtas smarkiai mažinti alkoholio prieinamumą. Konservatorių teigimu, pataisos neturėtų būti svarstomos, kol nebus rastas sutarimas tarp frakcijų ir nesusidarys reikalinga dauguma įstatymo pataisoms priimti.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis išplatino pareiškimą, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymas Seime turėtų būti stabdomas, o neracionalių siūlymų būtų atsisakyta.

„Tai, kokius projektus pristatė Sveikatos reikalų komitetas ir Vyriausybė, nuvilia ir stebina. Skaityti toliau

LVŽS frakcijos nariai su PSO atstovu aptarė kovos su girtuoklyste priemones (0)

Gaudenas Galeja | Alkas.lt nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje šiandien viešėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius dr. Gaudenu Galėja (Gauden Galea). Svečias, kalbėdamas apie Lietuvos ir kitų šalių statistiką, dar kartą įrodė, kad alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina.

PSO atstovas pristatė pagrindinius, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis, kurie Lietuvoje ypatingai prasti. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Šalink priežastį ir alkoholio pramonės kruvinus pelnus (3)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Alkoholio pramonė, pirmą kartą per 27 metus yra apimta panikos, nes supranta, kad nebekontroliuoja Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės. O tai buvo šiai pramonei taip įprastas dalykas, kaip ištroškus atsigerti.  Seimo frakcijos bei nariai be problemų buvo tampomi už virvučių ir didindavo savo sprendimais Lietuvos prasigėrimo mastus. Dabar jau ne vieną alkoholio pramonės atstovą (kaip Eligijų Masiulį ir kitus) „čiupinėja“ teisėsauga. Prieš penkmetį tai atrodė neįmanoma, nors iš įstatymų priėmimo procesų būdavo akivaizdu, kad alkoholio politikos srityje yra stambaus masto nusikalstami veiksmai, politinė korupcija. Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Kuo saikingai geriantis yra geresnis už prasigėrusį valkatą? (31)

Sigita Kriaučiūnienė | Asmeninė nuotr.

Pasirodžius žiniai, kad vyriausybė pritaria svaigalų vartojimą mažinančioms priemonėms, visuomenei vis aktyviau pateikiama jau seniai niekuo nestebinantys „ekspertų“ vertinimai ir  „mokslinių tyrimų“ gausa, neva įrodanti, kad priemonės bus neveiksmingos. Alkoholio pramonės per įvairias įstaigas (pvz., Laisvos rinkos institutas) finansuojami „specialistai“ lieja savo išmintį, sukeldami žmonėms pasitikėjimą. Tai puikiai atidirbtas ir veikiantis būdas visuomenės nuomonei formuoti ir jau daug kartų matyta, girdėta dainelė, suokiama tada, kai tik bandoma daryti reikalingus žingsnius svaigalų vartojimui sumažinti. Skaityti toliau

A. Veryga įvardijo siekį Lietuvoje alkoholio suvartojimą sumažinti per pusę (1)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, naujosios valdžio tikslas – pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patariamą alkoholio suvartojimo ribą vienam gyventojui per metus – ne daugiau kaip 7 litrus absoliutaus alkoholio.

Pasak ministro, dabar, skaičiuojama, suvartojama apie 14–15 litų.

„Yra sprendimai, kuriems nereikia didelio pasirengimo, papildomų investicijų. Vienas iš tų sprendimų yra amžius, 20 metų, taip pat pardavimo laiko ribojimas. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Pokyčiai alkoholio kontrolės sistemoje neišvengiami (33)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Labai prašant liberaliam jaunimui, kuris neįvertina alkoholio poveikio mūsų visuomenei, dalinuosi baisia statistika.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys) 2001-2016 metais Lietuvoje oficialiai registruota:

Visose amžiaus grupėse:

148599 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; Skaityti toliau

Alkoholis šeimoje – rykštė ne vien alkoholikų vaikams (0)

Mentor vaikų stovykla | „Mentor Lietuva“ nuotr.

Remiantis oficialia Lietuvos statistika, 41 nuošimčiai 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį prisipažįsta rizikingai arba gausiai vartoję alkoholį. Tokie „nekalti“ suaugusiųjų pasilinksminimai, kurių metu vartojamas alkoholis, turi įtakos šeimoje augančiam vaikui – jo emocijoms, raidai ir ateičiai. Siekiant atkreipti dėmesį į šiuos vaikus ir jų problemas, jau dešimtus metus įvairiose pasaulio šalyse bei trečius – Lietuvoje,  organizuojama Alkoholikų vaikų savaitė.

„Tiek tais atvejais, kai šeimose nuolat girtaujama, tiek tuomet, kada alkoholis gausiau Skaityti toliau

N. Goštautaitė-Midtun. Lietuvos ūkis – ant alkoholio pramonės adatos? (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun (Midttun)

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą, nesvarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurias pasiūlė visuomeninė iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ ir Seimo praėjusios kadencijos opozicija. Pasiūlė atidėti,  atlikti detalų poveikio vertinimą. Kiekvienam punktui. Ir geležines klumpes sunešioti diegiant kompleksines alkoholio kontrolės priemones.  

2017-01-19 ministerija surengė „interesų grupių“ diskusiją apie alkoholio kontrolę. Sukvietė tikriausiai tik tam, kad vėliau ūkio Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Alkoholio pramonė nebevaldo valstybės! (22)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Gruodžio 22 d. Seime priimtas akcizų įstatymas, kuris ženkliau pakels alkoholio kainą. Tai pirmas toks akivaizdus akcizo alkoholiniams gėrimams pakėlimas per 26 nepriklausomybės metus. Ir dar labai svarbus faktas, kad alkoholio pramonė praranda valstybinių institucijų kontrolę.

Teko daug metų stebėti alkoholio politiką, įstatymų priėmimus Seime. Dažnai tai būdavo tik demokratijos imitacija. Komitetuose vykdavo tariama diskusija „argumentų išdėstymas“, bet sprendimas jau būdavo aiškus, kad jis bus palankus alkoholio pramonei. Padėtis keičiasi iš esmės! Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Alkoholizmo pažabojimas būtų pati svarbiausia “reforma” atkurtos Lietuvos istorijoje (8)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojant apie galimo valstybinio alkoholio pardavimo monopolio, ar bent jau specializuotų parduotuvių, steigimo galimybę, pastarieji laisvosios rinkos apribojimai sulaukia prieštaringų vertinimų iš verslininkų ar liberalių pažiūrų politikų, kuriems bet koks individo laisvės suvaržymas – savaime blogis. Iš tikrųjų graudžiai juokingai skamba kai kurių veikėjų kalbos, jog apribojus alkoholio prekybą, žmonės ims emigruoti iš Lietuvos, valstybė praras milžiniškas pajamas, gaunamas iš alkoholio akcizų ir t.t. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Lietuvos ekonomiką ir prekybą svaigalais (video) (0)

Rokas Grajauskas | penki.lt nuotr.

Apie Lietuvos ūkio plėtros realijas kalba „Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas. Prekybos svaigalais naujoves komentuoja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, jas vertina ir R. Grajauskas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

I. Tamutienė. Ką bendro turi socialiai atsakinga prekyba alkoholiu ir dokumento rodymas? (0)

Ilona Tamutienė | asmeninė nuotr.

Vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas, neoliberalizmo ideologas Miltonas Friedmanas socialiai atsakingą verslą įvardija kaip pelno siekimą pagal nustatytas taisykles. Mano giliu įsitikinimu, pelnas yra verslo širdis, kuriai sustojus įvyksta mirtis. Ilgalaikėje perspektyvoje neįžvelgdamas pelno socialiai atsakingų priemonių nesiimtų joks verslininkas. Todėl vartojimo (pardavimų) mažinimas nėra verslo objektas. Skaityti toliau

N. Goštautaitė-Midtun. Ar vyriausybės ir alkoholio pramonės tikslai sutampa? (0)

Autorės nuotr.

Danske bėgime vėl reklamuojamas alus, kurį lietuviams patiekia Danijos Karalystės investuotojas. Alaus palapinėje grūdasi vaikai, šeimos su atžalomis fotografuojasi atminimui po „[…] nealkoholinis” 10 km. bėgimo, kuriam nenustatyta jokia amžiaus riba. Sportininkai prie alaus stendo didžiuodamiesi mojuoja laimėtais medaliais. O šurmuliui paslaugiai diriguoja paaugliškai atrodantis jaunimas. Figos lapelis „nealkoholinis“ nepaslepia, kad tai alus, nepridengia prekės ženklo, nei bendros mantros „alus ir pergalės“. Įkyriai brukama sąsaja tarp spalvos ir alkoholinio gėrimo, primena apie kitus to paties gamintojo alkoholinius gėrimus. Baltus ir pūkuotus.   Skaityti toliau

A. Veryga. Būti ar nebūti valstybės alkoholio pardavimo monopoliui? (8)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Turiu prisipažinti, kad daugelį metų buvau labai skeptiškas dėl galimybės steigti valstybės alkoholinių gėrimų pardavimo monopolį. Ilgai buvau drausminamas argumentais, kad tai prieštarauja ES stojimo sutarčiai, konkurencinei teisei, kad toks kelias neįmanomas, nes stodami į ES skirtingai nei suomiai ar švedai dėl to nesiderėjome ir t.t. Tačiau išmanantys ES teisę teigia, kad tos kliūtys yra labiau įsivaizduojamos, nei realios.

Pabandysiu trumpai aptarti kokie būtų tokio valstybės alkoholio pardavimo monopolio privalumai. Pradėsiu nuo privalumų visuomenės sveikatai, nes tai yra esminis motyvas, kuris gali tapti lemiamu gaunant ES pritarimą dėl tokios priemonės diegimo šalyje. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ko siekiama reikalavimu rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį? (27)

Degtinė – pasas | Alkas.lt koliažas

Nuo rugsėjo 2 d. prekybos centrai, priklausantys Prekybos įmonių asociacijai, perkant alkoholį, reikalaus asmens dokumento, nežiūrint kokio amžiaus yra žmogus. Tai viešojoje erdvėje pristatoma, kaip būdas mažinantis alkoholio suvartojimą nepilnamečių tarpe. Tikslas formuluojamas gražiai, tačiau motyvais mažų mažiausiai galima suabejoti, arba būtent įžvelgti tokiu būdu bandymą panaudoti dūmų uždangą, kad nebūtų priimtos tikrai efektyvios, ekspertų rekomenduojamos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės.

Kada prekybininkai susidomėjo ir pradėjo rūpintis apgirtusiais nepilnamečiais? Kai piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mariaus Kundroto  mintis rašinyje „Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis?“. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo – yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis? (86)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskutuojant apie alkoholio prieinamumo ribojimą galima prisiminti įvairius pavyzdžius – „sausą įstatymą“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jurijaus Andropovo eksperimentus Sovietų Sąjungoje, vėliau nuosaikiau kartotus Michailo Gorbačiovo, skandinaviškus „sistem bolagetus“.

Šiuolaikinėje Lietuvoje alkoholio prieinamumo ribojimo politikos simboliu ilgą laiką buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas. Jo iniciatyva priimtas įstatymas, draudžiantis prekiauti alkoholiu išsinešimui nuo 22-os valandos. Iš pažiūros tikslas – kilnus: atpratinti Lietuvos visuomenę nuo girtavimo. Deja, tas pats A. Matulas pritarė provincijų gydymo įstaigų Skaityti toliau

A. Veryga. Gerai suplanuotas alkoholio kontrolės stabdymo ir„smegenų plovimo“ procesas įsibėgėjo (2)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Smegenų plovimo sistema parengta ir paleista į darbą. Būtent taip būtų galima pavadinti jau kontūrus įgaunančią alkoholio pramonės viešųjų ryšių strategiją, kurios pagrindinis tikslas yra sukelti abejones ir stabdyti Seime registruotas alkoholio kontrolės pataisas. Kadangi nemaža dalis jų paremta daugiau kaip 60 000 piliečių parašų (piliečių iniciatyva „Už blaivią“, tai tradicinių pasakų, kad draudimais nieko neišspręsi, nebeužtenka. Komunikacija daug geriau apgalvota, profesionaliai parengta ir galima sakyti, kad jau duoda apčiuopiamų rezultatų.

Pirmąja komunikacijos strategijos „vinimi“ buvo pasirinkti teiginiai apie tai, kad Lietuvoje alkoholinių gėrimų suvartojimas yra skaičiuojamas neteisingai ir Lietuva nepelnytai atsiduria daugiausiai geriančių šalių sąrašo pirmose pozicijose. Nepaisant to, kad Skaityti toliau

A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos? (1)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Ar geriate, nes matote alkoholio reklamą? Ir, o stebukle, tik 3 proc. nurodo, kad alkoholį vartojo, nes pamatė patrauklią alkoholio reklamą, skelbia „tyrimas“. Tiesa tyrėjai dar įvardina ir 0,2 procento, kuriuos sieja su spontanišku alkoholio vartojimu po reklamos.

O dabar nuo pradžių. Mano paminėtas skelbtas straipsnis neturi autoriaus…  Neturi ir užsakymo numerio… Teigiama, kad tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.O kas tyrimo užsakovas ir mokėtojas? Žodžiu susigaudykite patys, kas ir kodėl staiga sugalvojo per vieną „reprezentatyvią“ apklausą išsiaiškinti kodėl mes tiek geriame. Kaippaprasta. Apklausi žmones ir sužinai, kad reklama beveik neturi įtakos vartojimui, kad Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie alkoholio platinimo suvaržymus ir aukštąjį mokslą (video) (1)

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Vasarą vyrauja ne tik poilsio ir atostogų temos. Šią savaitę iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ Seimui įteikė daugiau kaip 61 tūkst. gyventojų, pasisakančių už alkoholio platinimo kontrolę, parašų. Šį įvykį komentuoja Seimo narys Antanas Matulas ir grupės koordinatorius Juozas Dapšauskas.

Kas žemina aukštąjį mokslą? Tai klausimas Lietuvos mokslo tarybos skyriaus vedėjui Eugenijui Stumbrui, kuris išsako savo nuomonę apie mokslo reformas. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Ar Seimas išgirs visuomenės reikalavimą stabdyti tautos nugirdymą“ (tiesioginė transliacija, video) (2)

R.Baškienė, J.Dapšauskas, A.Veryga | organizatorių nuotr.

Gegužės 31 d. 14 val. Seime įvyko Seimo narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Ar Seimas išgirs visuomenės reikalavimą stabdyti tautos nugirdymą mokslininkų rekomenduojamomis priemonėmis?“ Spaudos konferencijoje dalyvavo iniciatyvinės grupės „Už blaivią“, rinkusios parašus Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui visuomenės iniciatyva, koordinatorius, Sveikatos bangos sąjūdžio dešimtmečio iniciatorius Juozas Dapšauskas. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar Vingrių gatvėje atgims naktinė girdykla? (4)

Rasa Baškienė | asmeninė nuotr.

Praėjus vieneriems metams po visuomenę sukrėtusios žiaurios menininko Tomo Dobrovolskio žmogžudystės, kurios tyrimas dar nebaigtas, toje pačioje vietoje rengiamasi atgaivinti naktinį girdymo verslą. Į Vilniaus m. savivaldybę kreipėsi MB „Mažai didelis“, prašydamas suteikti licenciją verstis mažmenine prekyba nuo 8 iki 4 val. bare „Little big“ Vingrių g. 17. Sužinoję apie tokias užmačias Vilniaus Senamiesčio bendruomenės atstovai kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, prašydami neleisti atgaivinti liūdnai pagarsėjusio „Psichbario“, kurio veiklą 2015 metų sausio mėnesį sustabdė tuometiniai Vilniaus politikai.

Galima suprasti jaunus verslininkus, be didelių skrupulų tokioje vietoje siūlančius tą pačią Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kas nori sunaikinti šapranauskus, vareikius, beresnevičius, parulskius? (0)

Juozas Dapšauskas | asmenine nuotr.

Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios. Tik gaila, kad tik dabar, gaila, kad ne kartą buvo būtent kurčia nevyriausybinių organizacijų, ekspertų balsui, ne kartą labai prastai atliko savo tiesiogines pareigas pasirašydama įstatymus. Matydama, kad ir be valdžios pastangų ir teisingų sprendimų, vien pilietinės visuomenės dėka, nevyriausybinių organizacijų darbu visuomenė susivokia (tai rodo ir Skaityti toliau