Žymos archyvas: strokai

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau