Žymos archyvas: stačiatikybė

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį? (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau