Žymos archyvas: rex

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant… (173)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus. 

Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau

A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje (310)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Smagu regėti, kad diskusija apie ikikrikščioniškos Lietuvos karalius Alko svetainėje įgauna pagreitį, įtraukia daugelį įdėmių komentatorių, vadinasi, ir dabartinėje visokių užkratų puolamoje Lietuvoje vis dėlto vyksta tai, dėl ko džiaugėsi mūsų įžymus istorikas Z. Ivinskis išeivijoje: „Malonu konstatuoti, kad laisvojo pasaulio lietuviai savo tautos didžiąja praeitimi gyvai tebesidomi. Retai praeina minėjimai ir šventės be žvilgsnio praeitin.

Periodikoje daug rašoma ir populiarizuojama; diskutuojama Lietuvos krikšto problemos, Skaityti toliau

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo (62)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau  pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas  žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas prieš B. Pasternaką su tuo pačiu šūkiu „neskaičiau, bet smerkiu“ dar labiau sustiprėjo po to, kai romanas autoriui pelnė  Nobelio premiją (1958 m.)… Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius (30)

Algimantas Bučys | G. Skaraitienės nuotr.

Vasario 23 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėjeje 1 salėje bus pristatyta nepaprasta dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“, kurioje bene pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai  atskleidžiama vadinamoji Lietuvos karalių byla.

Ši tema iki šių laikų istorikų mažai liesta bei įvairių okupantų ir „geradarių“ krikštytojų bei  civilizuotojų  išvis nepageidaujama arba net griežtai draudžiama. Tad įsigalėjo „tradicija“ šimtmečiais lietuviams į sąmonę kalti vasališkumo Skaityti toliau

Algimantas Bučys: Pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video) (34)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 7 d. pristatyta Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“. Rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas A. Bučys savo veikalu siekia atstatyti tikruosius pagoniškos Lietuvos valdovų titulus.

Kodėl net ir lietuviškoje istoriografijoje valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, nors daugybėje lotyniškų šaltinių Lietuvos valdovai tituluojami karaliais (lot. rex)? Knygoje, kurios pirmoji laida jau išpirkta, A. Bučys pateikia daugybę dokumentų lotynų kalba, išmargintų Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

M. K. Čiurlionio vitražai atgyja E.Valiūtės parodoje (0)

Muziejaus nuotr.

Druskininkuose, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialiniame muziejuje, pristatytas Eglės Valiūtės vitražų diptikas, sukurtas pagal Čiurlionio vitražų piešinius „REX“. Taip pat atidaryta E. Valiūtės vitražų nuotraukų paroda „Sugrįžęs laikas“.

Du vitražų rinkinius „REX“ M. K. Čiurlionis sukūrė 1904 metais. Pačius vitražus prieš daugiau nei dvi dešimtis metų pagal M. K. Čiurlionio piešinius sukūrė žinoma Lietuvos vitražistė E. Valiūtė. Skaityti toliau