Žymos archyvas: realybė

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į tikrovę (0)

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į realybę | Pixabay nuotr.

Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau

T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)

atlantico.fr nuotr.

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą (38)

Jaroslavas Melnikas | „Metų“ archyvo nuotr.

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, Skaityti toliau

Šmaikščiai išmintingos Rudnosiuko istorijos (0)

A.Storpirštis spektaklyje „Visiškas Rudnosiukas“ | J.Levino nuotr.

Aukštas, lieknas, aštrių veido bruožų… Atrodytų, tai solidžiuose ir sunkiuose spektakliuose vaidinančio aktoriaus-tragiko savybės. Tačiau jaunasis Ainis Storpirštis, įžengęs į sceną su „Rudnosiuko istorijomis“, spektakliui įsibėgėjant pamažu tampa pačia trapiausia būtybe – Rudnosiuku.

Šis personažas savo pirmuosius žingsnius žengė dar XX amžiaus devintojo, o gal net aštuntojo dešimtmečio Vytauto V.Landsbergio eilėraščiuose. Rudnosiukas augo, kartu augindamas ir savo gyvenimo istorijas.

Spektaklis prasideda tradiciškai: lagaminas, trys žibintai, trys skirtingo aukščio taburetės, Skaityti toliau