Žymos archyvas: puodai

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Gražutės regioninio parko piliakalnių kultūros kontūrai ir mes (0)

Radiniai iš Sokiškių piliakalnio | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Archeologiniai paminklai Gražutės regioniniame parke, pirmiausiai, piliakalniai rodo, jog pirmosios gyvenvietės čia kūrėsi II tūkst. pr. Kr. – I-II tūkst. po Kr. Be to, šie unikalūs artefaktai liudija, jog Šiaurės – Rytų Aukštaitijoje pirmieji gyventojai kūrėsi prie upių slėnių, pelkių juosiamose kalvose, krantų kyšuliuose, pusiasaliuose ar prie ežerų. Geriausiai, šį teiginį įrodo 2,89 ha Verslavos piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Skaityti toliau

EKGT kviečia į austinių juostų ir raugo keramikos parodas (0)

EKGT kviečia į austinių juostų ir raugo keramikos parodas | Rengėjų nuotr.

Kovo 14 d., antradienį, 15 val. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) patalpose (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilniuje) atidaroma Palmiros Damijonaitienės austinių juostų ir Kristinos Zazerskienės raugo keramikos parodos.

Iškilios audėjos Palmiros Damijonaitienės austinių juostų parodą skiriama Tautinių drabužių metams. Tautodailininkės P. Daminjonaitės darbuose tradicinės spalvos ir formos įgauna naują gyvybę. Kūrėjos dvasios laisvė suteikia galimybę per šimtmečius kartojamiems ženklams pulsuoti gyvastingumu.   Skaityti toliau

Karaliauja mėlynės ir serbentai (0)

R.Šuikos nuotr.

Liepa – mėlynių ir serbentų derliaus rinkimo mėnuo. Mėlynės vadinamos akių uogomis, jos labai padeda ir sergantiesiems diabetu. Mėlynių sultys, lapų užpilai ar nuovirai dezinfekuoja, todėl jais naudinga skalauti gerklę, burnos ertmę esant gerklų gleivinės uždegimui. Mangano, geležies mėlynėse gerokai daugiau nei kitose uogose ar vaisiuose.

O juodųjų serbentų uogos visas kitas uogas nurungia vitamino C koncentracija. Serbentuose vitamino C yra 5 kartus daugiau negu braškėse, 7–8 kartus daugiau negu avietėse, agrastuose ir net citrusininiuose vaisiuose, 10–20 kartų daugiau nei oboliuose ir kriaušėse. Skaityti toliau

Virtuvės indai ir sveikata (2)

Tefloninė keptuvė | lt.wikipedija.org nuotr.

Besirūpindami saugiu ir sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose laikome, verdame ar kepame maistą. O juk indai, kuriuose ruošiame maistą, turi nenuginčijamos ir mokslininkų seniai įrodytos įtakos maistui, jo kokybei ir, be abejo, žmogaus sveikatai, todėl jie gali būti įvairių negalavimų ir ligų priežastimi.

„Nieko nėra nenuodingo, viskas yra nuodinga. Tik dozė daro vaistą nuodu arba vaistu“, – sakė XV-XVI a. šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas. Įvairioms technologijoms sparčiai žengiant į priekį atsirado puiki galimybė išsirinkti  mums reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus kuo įvairiausių ir įmantriausių  formų ir spalvų. Skaityti toliau