Žymos archyvas: Punsko-Seinų-Suvalkų kraštas

Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys) (0)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Anksčiau sakydavom, kad pirmadienis – sunki diena. Tai kartodavo mėgstantys savaitgalį paūžti. Bet šiandien nuo pat ryto kartu su ryškia saulės šviesa užplūdo pavasarinė atsinaujinimo nuotaika. Juk iš tikrųjų po sniego audrų atėjo kalendorinis pavasaris, nors šaltukas dar žnaibosi, girdėjau, Vilniuje pastebėtas ankstyvas gandras, o mėnesio pabaigoje – šv. Velykos… O vis dėl to…

***

Niūrų pėdsaką palieka Lenkijos valdžios sprendimas uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas. Skaityti toliau

A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

ESBO komisaras tautinėms mažumoms K.Volebekas lankėsi Punske ir Seinuose (video) (0)

Lapkričio 23 dieną Seinuose ir Punske lankėsi už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras Knutas Volebekas (Vollebaek).

Seinuose

K.Volebekas į Seinus atvyko po susitikimų su Lenkijos pareigūnais Varšuvoje. Prieš tai jis lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su Lietuvos valdžia ir lenkų tautinės mažumos atstovais. Skaityti toliau

Rasos šventė Punske, lietuviškų ansamblių sąskrydis ir Aukso Paukštės įteikimas (0)

Rasos šventė PunskeRasos šventė tai pati gražiausia ir nuostabiausia vasarvidžio šventė. Visaip ji vadinama: Kupolinėmis, Rasomis, Joninėmis, bet tai ta pati dvasinė žmogaus ir gamtos darnos šventė. Tai pats gamtos klestėjimas, kai saulė pakyla aukščiausiai, o visi žolynai įgauna nepakartojamą galią. Laukų žaluma, mirguliuojančios pievos, paukštelių giesmės suteikia šiai šventei nepakartojamo grožio. Norisi pabūti gamtoje. Tai kartu ir paslaptingiausia iš visų senųjų švenčių, kai vanduo ir ugnis turi ypatingų savybių. Aukuro ir laužo liepsnos švarina mūsų sielas, o rytmečio rasa pašalina ligas ir suteikia naujų jėgų. Skaityti toliau