Žymos archyvas: Politikos mokslai

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

V.Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai (46)

Politikos mokslų studentas Vytautas Keršanskas. Stanislovo Kairio nuotrauka

Kovo 11-oji, viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių, tapo paradų diena. Kad ir kaip norėčiau, negaliu teigti kitaip. Šalia bandymo pasirodyti, atkreipti į save dėmesį, tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys žygeiviai neša žinią, kad būtent jų patriotiškumas yra geriausias. Iš pirmo žvilgsnio už nelabai svarbaus reiškinio, kai dvi skirtingas, nepabijosiu pasakyti, ideologijas atstovaujančios pusės bando paneigti viena kitą, slypi ypatingai destruktyvus procesas. Pirmasis pavojus – patriotiškumo sampratos suskaldymas, kas sukuria dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir taip Tautai sunkiu metu. Atsiranda galimybė teigti, kad „mano“ patriotiškumas yra tikrasis, o štai „kito“ – ne. Antrasis pavojus kyla iš pirmojo, nes kelių patriotiškumo sąvokų atsiradimas ištrina supratimą, koks jis iš tikrųjų yra. Susikoncentruojama į gilias, tačiau valstybei ir Tautai nieko neatnešančias diskusijas, tuo tarpu reali patriotiška veikla tampa antraplanė. Skaityti toliau