Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais.
Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“. Skaityti toliau
Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau pensininkų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.
Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne pensininkų pajamų dalimi. Skaityti toliau
Artėjantis pensijų sistemos reformos pabaigos terminas paskatino užklausų bangą dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje. Atsižvelgdama į dažniausiai užduodamus klausimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) parengė trijų žingsnių gidą, padėsiantį susigaudyti esminiuose privataus pensijos kaupimo momentuose.
„Galimų pasirinkimų tematika ypač intensyviai kalbama jau beveik pusę metų, tačiau akivaizdu, kad finansinių Skaityti toliau
Iki šiol visi II pakopos pensijų fondai buvo suskirstyti pagal riziką – dabar jie skirstomi pagal kaupiančiųjų amžių. Kodėl buvo reikalingas toks pakeitimas ir ką jis reiškia pensijų fondų dalyviams?
Šių metų viduryje visus iki šiol veikusius II pakopos pensijų fondus pakeis nauji. Fondų dalyviai ir visos jų sukauptos lėšos vėliausiai iki birželio pabaigos bus perkelti į šiemet veikti pradėjusius naujuosius fondus, vadinamus gyvenimo ciklo fondais. Skaityti toliau
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norintieji kaupti su pereinamuoju laikotarpiu galės pradėti nuo 1,8 proc. įmokos kitais metais ir po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį. Skaityti toliau
Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.
Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau
Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.
Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu. Skaityti toliau
Mažos pensijos – viena populiariausių temų. Iš tiesų pensijos Lietuvoje nėra pakankamos, tačiau neretai tenka susidurti su paradoksalia situacija, kai žmonės turi sukaupę papildomą pensiją ir galėtų gauti didesnes pajamas jau šiandien įsigydami anuitetą, tačiau tų pinigų nenaudoja. Jie palieka juos toliau privačiuose pensijų fonduose, tikėdamiesi, kad sukaupta suma dar labiau išaugs sėkmingų investicijų ir augančios ekonomikos dėka. Deja, tokia strategija ne visada pasiteisina ir egzistuoja grėsmė likti „prie suskilusios geldos“ arba išvis nepasinaudoti savo sukauptais pinigais. Skaityti toliau
Prie Seimo pagyvenę šalies gyventojai surengė piketą. Žmonės protestavo prieš pensijų sistemą, reikalavo, jos pertvarkos. Mitinguotojai reikalavo grąžinti valstybines pensijas, nedelsiant stabdyti mokėjimus iš „Sodros“ ir biudžeto į antros pakopos pensijų fondus.
Socialinių reikalų ir darbo ministras susirinkusiems žadėjo, kad dėl antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos diskusijos bus pradėtos 2018 metais, o nauja tvarka įsigalios nuo 2019-ųjų. Skaityti toliau
„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo „15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.
Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau
Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pristatė pagrindinius uždavinius, keliamus šios kadencijos valstybės biudžeto ir finansų valdymo srityse. Tarp jų – finansinių paslaugų vartotojų teisių apsauga, mokesčių ir pensijų sistemų pertvarka, kreditų unijos sistemos stebėsena, Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas sudarant valstybės biudžetą ir planuojant valstybės investicijas, ekonomikos krizės priežasčių ir jos poveikio apibendrinimas.
„Atkūrę valstybės nepriklausomybę patyrėme nemažai finansų sistemos išbandymų, padarėme ir rimtų klaidų. Skaityti toliau
Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža 2015 m. buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 3,61 %. Per metus II pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 13,5 % ir metų pabaigoje sudarė 2,12 mlrd. Eur.
„Nors pasaulio finansų rinkos pernai svyravo itin smarkiai, geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad visi šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai 2015 m. uždirbo teigiamą grąžą“, – sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas. Skaityti toliau
Jei Rusijos pagrindinės problemos – keliai ir kvailiai, tai Lietuva turi vieną esminę problemą – reformas. Nesvarbu, ar tai būtų mokesčių, ar valstybinių įmonių valdymo, ar pensijų, ar energetikos. Pas mus neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuomenei pateikiamas neaiškus „hibridas“, diskredituojantis pačią reformos esmę.
Paskatinti replikuoti į vieną naujesnių politinių pareiškimų, jog „pensijų fondus būtina nacionalizuoti jau ateinančiais metais“, paskatino ne tiek korporacinė komunikacija, Skaityti toliau
Pirmadienį, birželio 18 dieną, Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl Pensijų sistemos reformos, kuria nuo 2009 m. sumažintos įmokos, kaupiamos žmogaus asmeninėje pensijų sąskaitoje. Aukščiausias valstybės teismas turės nuspręsti ar sumažinta galimybė pensijai taupyti nepažeidžia svarbiausio valstybės įstatymo.
Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo sakė, jog nežino iš kur paimti pinigų kompensuoti jei teismas priimtų sprendimą, kad reforma neatitinka Konstitucijos. Skaityti toliau
Ministrų kabinetas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams sudaryti palankesnes galimybes žmonėms sukaupti didesnę pensijos dalį privačiuose pensijų fonduose, maksimaliai sumažinant administracinę naštą, kuomet netenkama pensijos dalies dėl pensijų fondų taikomų administravimo mokesčių. Taip pat siūloma suteikti teisę pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie nori kaupti pensiją senatvei, kiek laiko dalyvauti privačiame kaupime, keisti pasirinktus pensijų fondus, investavimo kryptis. Skaityti toliau
