Žymos archyvas: Parnidžio kopa

Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui (0)

Nidos švyturys | neringa.lt nuotr.

Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.

Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.

Lietuvoje tokių navigacinių statinių tik septyni: trys Kuršių marių ir keturi jūriniai. Skaityti toliau

Poilsis Nidoje (0)

Poilsis Nidoje | Rengėjų nuotr.

Kokią atostogų kryptį pasirinkti? Kuri atostogų kryptis populiariausia šeimai, o kuri – pabūti su savimi? Kuris sezonas tinkamiausias atostogoms? Klausimų gali būti daug, tačiau atsakymas visai čia pat – NIDA. Tai kiekvienam sezonui (vasarai, žiemai, rudeniui ar pavasariui) tinkamas pasirinkimas, kiekvienu metų laiku nustebinti galintis Lietuvos kurortas jau senokai spėjęs pelnyti tiek tautiečių, tiek užsieniečių meilę. Kaskart pagalvojus apie poilsį Nidoje užlieja ramybė, mintyse išnyra unikali gamta, ilgi pasivaikščiojimai šimtmečius skaičiuojančių pušynų takeliais, auksinio smėlio paplūdimiai, nuostabios kopos ir išlikusios istorijos bei senosios žvejų kultūros užuominos. Skaityti toliau

Neringa kviečia į renginį „Tek saulužė ant maračių“ (0)

Joninių šventė Kuršių Nerijoje | visitneringa.com nuotr.

Birželio 21-23 dienomis Neringoje vyksiančioje šbventėje bus pristatytas turtingas pamario krašto etninės kultūros paveldas. Šis tarptautinis renginys suburs kelias dešimtis Lietuvos ir užsienio tradicinio bei modernaus folkloro ansamblių, menininkus, amatininkus, gamtininkus – visus Kuršių nerijos mylėtojus.

Ar esate pusryčiavę su paukščiais? Kupoliavę ir pynę vainikus Tylos slėnyje, o saulei nusileidus – išplukdę juos į plačiuosius Kuršių marių vandenis? Gražiausias Rasų (Joninių) tradicijas supynęs į trijų dienų šventę į Neringą kviečia Skaityti toliau

Rasų šventė Neringoje su vestuvių apeigomis (0)

Birželio 23–25 dienomis Neringos gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudytojais, mat renginio „Tek saulužė ant maračių“ rengėjai, laikydamiesi XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių, sutuoks klaipėdiečių porą.

akimirka iš vestuvių, vykusių pagal XIX Mažosios Lietuvos amžiaus papročius | Neringa.lt nuotr.

Paskelbus atranką porų, norinčiųjų tapti šventės „Tek saulužė ant maračių“ vestuvių šventės dalimi, buvo sulaukta per trisdešimt potencialių jaunavedžių anketų. Įvertinus visas aplinkybes, technines ir teisines galimybes bei potencialių jaunavedžių pasiruošimą ir motyvaciją, šventės pora tapo klaipėdiečiai Donata ir Valmantas.

Šios poros vestuvių apeigos prasidės jau birželio 23-ąją, penktadienį. Šios dienos vakarą slėnyje greta Parnidžio kopos persipins Rasų šventės ir mergvakario tradicijos (nuo 19.30 val.). Kaip pastebi renginio rengėjai ir vestuvių puotos režisieriai, tiek Rasos, tiek mergvakario apeigos turi daug bendrų tradicijų, pavyzdžiui, žoliavimas, vainikų pynimas. Tylos slėnyje visos šios tradicijos ir atgims, taip duodamos pradžią ypatingai artėjančio savaitgalio šventinei nuotaikai.

Birželio 23 d. penktadienio vakarą netruks ir Joninėms būdingo šurmulio – naktinėti kviesianti Joninių šventė vyks pievoje greta Nidos uosto (nuo 21 val.), kuriame vasaros dangaus žvaigždes šokdins Vakaro koncerto dalyviai  – Gilė, Sandra Carrillo and Sabor Latino LT (Ispanijas/Italija/Lietuva) bei Parranda Polar (nuo 22.30 val.).

Birželio 24-oji Neringoje gyvenančių ir viešinčių neskubins ir anksti nebudins –  vidurdienį savo žinias paįvairinti kvies mokomaisiais užsiėmimai (užsiėmimai vyks penktadienį ir šeštadienį), o kiek vėliau po Nidą paklajoti kvies muzikuojantys šventės „Tek saulužė ant maračių“ kolektyvai (nuo 14 val.).

Įžanga vestuvių šventei taps pievoje greta Nidos uosto etnologo dr. Vytauto Tumėno skaitoma paskaita apie meilės, vaisingumo/erotikos simboliką lietuvių etninėje kultūroje (nuo 15.30 val.).

Apeigos, kurių metu pagal Mažosios Lietuvos papročius bus sutuokti klaipėdiečiai Donata ir Valmantas prasidės šeštadienio vakarą (18.30 val.). Tradicinės nuotakos išlydėtuvės vyks Žvejo etnografinėje sodyboje, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kiemelyje paskutiniąsias laisvo gyvenimo minutes leis jaunikis. Jaunikiui radus nuotaką, prasidės jų kelionė į vinčiavą. Tuoktuvių apeigos vyks pievoje greta Nidos uosto (nuo 20 val.). Čia vyks ir kulinarinio paveldo pristatymas, šokių mokymai, bus pristatoma galvos apdangalų kolekcija „Kitaip nuometuota“, skirta moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis.

Jaunieji sulauks ir iš už jūrų marių atkeliavusių dovanų – ispanų kolektyvas dovanos šokių pasirodymą, Armėnijos Teryano kultūros centras pristatys Armėnijos etninių regionų vestuvių kostiumus, susirinkusiems koncertuos šios šalies dudūkistas Sevada Iritsjanas (nuo 22 val.).

Joninių dienos linksmybes tęsis vakaro koncerto metu, kuriame pasirodys Rakija Klezmer Orkestar bei Garbanotas bosistas, o Vilniaus dailės akademijos studentai demonstruos savo kurtus kostiumus.

Birželio 25-ąją, sekmadienį, šventė „Tek saulužė ant maračių“ saulę kvies sveikinti ant Parnidžio kopos, kur vyks muzikos seansas (nuo 8 val.). Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ šia popietę vyks spektaklis visai šeimai „Apie meilę, akrą ir kiškio kopūstus“ (rež. A. Giniotis, (nuo 12.00 val.).

Visą savaitgalį Nidos gyvenvietėje veiks šventinė mugė. Be to, birželio 23 ir 24 dienomis (penktadienį ir šeštadienį) vyks papildomi autobusai kryptimi Nida-Smiltynė (Naujoji perkėla), iš Nidos autobusų stoties išvyksiantys 00.15 val.

Neringoje apsilankė rašytoja Rūta Šepetys (nuotraukos) (1)

Neringa.lt nuotr.

Viena iš Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos fondo knygų „Tarp pilkų debesų“  puikuosis jos autorės Rūtos Šepetys autografu. Atvykti į Neringą lietuvių kilmės JAV rašytoją paskatino pagal minėtą knygą kuriamas filmas.

Filmas pasakoja apie jauną merginą Liną, kuri su šeima 1941-aisiais ištremiama į Sibirą. Jai pavyksta rasti stiprybės ir vilties išgyventi nežmoniškas sąlygas ir tremtyje surasti pirmąją meilę. Skaityti toliau

Kuršių nerijoje netrukus bus įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai (0)

KNNP archyvo nuotr.

Paukščių stebėjimas yra viena iš laisvalaikio praleidimo gamtoje formų. Labiausiai toks poilsis paplitęs Vakarų šalyse. Lietuvoje paukščius paprastai stebi mokslininkai, specialistai, tačiau ir mėgėjų ratas pamažu didėja. Mėgautis šiuo užsiėmimu Kuršių nerijoje labai patogu, nes šiame prie jūros ir marių įsikūrusiame nacionaliniame parke, peri įvairūs paukščiai. Iš viso pasaulyje fiksuojama apie 9 tūkst. paukščių rūšių. Europoje reguliariai lankosi apie 500 rūšių, o Lietuvoje yra virš trijų šimtų septyniasdešimt paukščių rūšių. Tai daugiau nei pusė rūšių, besilankančių Europoje. Skaityti toliau

Iškilmingai paminėtas Nidos sklandymo mokyklos 80-metis (nuotraukos) (0)

Prieškario aviatorių nuor.

Pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo čempiono Jurgio Kairio pasirodymu virš Nidos prieplaukos buvo paminėtas Nidos sklandymo mokyklos 80-metis.

Šių metų rugpjūčio 9–11 dienomis, įvairiais renginiais buvo pagerbta unikalios mokyklos, kurioje pasiekti tuometiniai Lietuvos rekordai, atmintis.

„Šešias vasaras veikusi mokykla yra svarbi Neringos ir visos Kuršių nerijos istorijos dalis. Skaityti toliau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau