Žymos archyvas: Panemunių regioninis parkas

Raudonės pilies liepa dalyvauja Europos metų medžio rinkimuose (0)

Raudonės pilies liepa | am.lt nuotr.

Panemunių regioninio parko direkcija kviečia balsuoti už šiemetiniuose Europos metų medžio rinkimuose mūsų šaliai atstovaujančią Raudonės pilies liepą, laimėjusią Lietuvos 2018 m. medžio konkursą. Balsuoti galima iki vasario 28 d.

Šiemet Europos metų medis renkamas iš 15 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios šalies. Juos pateikė Belgija, Bulgarija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Prancūzija, Lenkija, Slovakija ir kt. Su konkurse dalyvaujančiais medžiais galima susipažinti Europos metų medžio svetainėje ir joje balsuoti. Skaityti toliau

Metų medžio rinkimus laimėjo Raudonės liepa (0)

Raudonės liepa | Panemunių RP nuotr.

2018-ųjų metų Lietuvos medžiu išrinkta Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa. Ją Lietuvos arboristikos centro skelbtiems Metų medžio rinkimams pasiūlė šio parko direkcija.

Ši apie 30 metrų aukščio liepa auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir Antrojo pasaulinio karo karių kapinių. Ji vadinama septynkamiene. Mat tarp dviejų jos kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Pasak legendos, ant to strypo buvę mirtinai užplakti 7 baudžiauninkai, todėl liepa ir suskilusi į 7 kamienus. Skaityti toliau

Mokiniai ir mokytojai kartu mokosi gamtoje (0)

Mokiniai ir mokytoja gamtoje | vstt.lt nuotr.

Yra ir kitokie mokymosi būdai – istorinių ir gamtinių vietovių lankymas, tyrinėjimas, kūrybinės ir aktyvios veiklos, liaudies dainos ir šokiai gamtoje. Kaip tik tokios mokymosi praktikos vyko Raudonės pilyje, stovykloje mokytojams ir mokiniams „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“.

Lietuvos 100-mečiui įprasminti skirta kūrybinės patirtinė stovykla startavo birželio 6 d. ir truko tris dienas. Pirmąją dieną mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę padedant profesionaliai aktorei Gintarei Čepukonytei žaisdami susipažinti ir išbandyti save. Skaityti toliau

Kviečia gervių palydėtuvės Novaraistyje (0)

novaraistis_vstt-lt

Panemunių regioninio parko direkcija visus norinčius pamatyti neregėtą reginį  – pilkųjų gervių migraciją, kviečia atvykti stebėti gerves į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį Šakių rajone.

Nuo rugsėjo mėnesio vidurio iki spalio antros pusės vyksta pilkųjų gervių migracija. Tai Lietuvoje reti, į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Ruošdamos ilgai kelionei jos telkiasi į gausius būrius. Skaityti toliau

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti uždrausta lankytis jų perėjimo vietose (0)

zuvedra_wikipedija.org

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai. Skaityti toliau

Kviečia stebėti migruojančias pilkąsios gervės (0)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Panemunių regioninio parko direkcija visus, besidominčius paukščiais ir norinčius pamatyti pilkąsias gerves, kviečia atvykti į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, esantį Šakių rajone.

Pilkosios gervės (Grus grus) yra kuklių pilkų spalvų, bet labai grakščių, įsimintinų kūno formų šiek tiek primenančių gandrą, bet šiek tiek didesni ir aišku grakštesni paukščiai. Gervinių paukščių būryje yra daugiau, kaip 170 rūšių paukščių priklausančių tik šešioms šeimoms. Tikrųjų gervių šeimai priklauso visame pasaulyje tik 15 rūšių. Lietuvoje peri ir gyvena tik viena gervių šeimos rūšis – pilkoji gervė (Grus grus). Skaityti toliau

Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose (0)

Bėčionių piliakalnis pritaikytas lankymui | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 1000 piliakalnių, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose pastaraisiais metais nemažai iš jų tvarkoma. Varnių regioniniame parke baigti Pašatrijos, Panemunių regioniniame parke – Seredžiaus, o Salantų regioniniame parke – Kartenos piliakalnių tvarkymo darbai. Lankytojų laukia naujai įrengti laiptai, informacinės aikštelės, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės.  Darbai atlikti įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“. Skaityti toliau

Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo (2)

Seredžiaus piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šią vasarą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pakvietus, teko apsilankyti ne viename Lietuvos nacionaliniame parke, rezervate ar draustinyje. Džiugu buvo matyti, kiek daug daroma, siekiant išsaugoti gražiausius mūsų šalies kampelius! Ir visur palaikomi itin glaudūs ryšiai su mokyklomis: jaunimas būna tarp pirmųjų, išbandančių parkuose naujai nutiestus pažintinius takus, traukiančių apžiūrėti lankytojams pritaikytų piliakalnių, apžvalgos bokštų ar atodangų.

Ir, žinoma, jauni žmonės – gausiausi saugojamose teritorijose veikiančių Lankytojų centrų dalyviai. Skaityti toliau

Įteikti diplomai už archeologinio paveldo išsaugojimą (1)

Diplomai – Panemunių regioninio parko direktoriaus V.Ganusausko ir Varnių regioninio parko direktorės I.Zimblienės rankose.

Archeologinio paveldo išsaugojimo geriausių darbų konkurse net du diplomus gavo saugomų teritorijų direkcijos. Tai Panemunių regioninio parko direkcija – už Seredžiaus piliakalnio su gyvenviete pritaikymą pažintinei rekreacijai ir Varnių regioninio parko direkcija už Pašatrijos piliakalnio tvarkymo darbų organizavimą. Šių piliakalnių tvarkymo darbai buvo vykdomi kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Skaityti toliau

Atsinaujinęs Seredžiaus piliakalnis laukia turistų (4)

Sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis traukia lankytojų žvilgsnius | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.

Aukštas ir įspūdingas Seredžiaus piliakalnis siejamas su legendiniu Lietuvos įkūrėju Romos didiku Palemonu. Buvo teigiama, kad piliakalnis – tai Palemono kapas. Su Palemonu susijusį pavadinimą piliakalnis išsaugojo iki šių dienų. Skaityti toliau

Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis (0)

Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis, vstt.lt nuotr.

Panemunių regioninio parko direkcija informavo, kad pradėtas tvarkyti Novoraisčio ornitologinis draustinis, plytintis daugiau kaip 800 ha plote. Draustinyje skaičiuojama daugybė paukščių rūšių, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų rūšių sąrašus. Labiausiai Novaraistį pamėgo migruojančios gervės ir žąsys. Draustinio tvarkymo metu pašalinti krūmai ir menkavertė sumedėjusi augmenija, kad būtų atkurtos buveinės, tinkamos retiems paukščiams. Skaityti toliau

Panemunių regioninis parkas kviečia keliaujančius kitaip (0)

Nemunas | K.Stalnionytės nuotr.

„Plaukdamas Nemunu ir žvelgdamas į didingą, nepalaužtą dešinįjį panemunių šlaitą, žinai, jog čia „šalis, kur miega kapuos didvyriai“. Turbūt tai brangiausia bočių krauju pirkta Lietuvos žemės dalis“, – taip apie pakrantes, kur įkurtas Panemunių regioninis parkas, rašė profesorius Česlovas Kudaba. Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Skaityti toliau