Žymos archyvas: Palemonas

V. Deniušas. Palemono palikuonys (I) (8)

Palemonas | wikipedia.org nuotr.

Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas

Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Vasaros iššūkis – žygis, uodai ir menkai praminti gamtos takai (0)

Kauno marios prie Pažaislio

Išskirtinių gamtos ir kultūros paveldo vertybių sankaupa prie antro pagal dydį Lietuvos miesto – atradimas ir atgaiva ne tik miestiečiui. Gausi biologinė įvairovė – tikras stebuklas. Deja, ne visi kauniečiai žino, jog visai šalia egzistuoja tokia žalioji planeta, į kurią nukeliauti galima vos per keletą minučių, ir tikrai – ne visi yra pabuvoję Kauno marių regioniniame parke (dar yra tie, kurie buvę, bet patys to nežino). Dalis parko vertybių yra pačiame Kauno mieste – tai didingasis Pažaislio vienuolynas, margosios Palemono pievos. Tačiau, kaip tame posakyje – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių: kuo toliau nuo miesto, tuo daugiau paslaptingesnių ir įspūdingesnių vietų atrasime. Skaityti toliau

Įteikti diplomai už archeologinio paveldo išsaugojimą (1)

Diplomai – Panemunių regioninio parko direktoriaus V.Ganusausko ir Varnių regioninio parko direktorės I.Zimblienės rankose.

Archeologinio paveldo išsaugojimo geriausių darbų konkurse net du diplomus gavo saugomų teritorijų direkcijos. Tai Panemunių regioninio parko direkcija – už Seredžiaus piliakalnio su gyvenviete pritaikymą pažintinei rekreacijai ir Varnių regioninio parko direkcija už Pašatrijos piliakalnio tvarkymo darbų organizavimą. Šių piliakalnių tvarkymo darbai buvo vykdomi kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)

E.Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“

Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.

Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau

Atsinaujinęs Seredžiaus piliakalnis laukia turistų (4)

Sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis traukia lankytojų žvilgsnius | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.

Aukštas ir įspūdingas Seredžiaus piliakalnis siejamas su legendiniu Lietuvos įkūrėju Romos didiku Palemonu. Buvo teigiama, kad piliakalnis – tai Palemono kapas. Su Palemonu susijusį pavadinimą piliakalnis išsaugojo iki šių dienų. Skaityti toliau