Žymos archyvas: Nameisis

I. Baranauskienė. „Leitis“ – Lietuvos viduramžiai kine (video) (3)

Filmo „Leitis“ plakatas

Labai seniai, tikriausiai nuo pat „Herkaus Manto“ pasirodymo 1972-aisiais, Lietuvos žiūrovai laukia istorinio filmo apie mūsų dramatiškuosius viduramžius. Deja, metai bėga, o filmo kaip nėr, taip nėr: tai pinigų pritrūksta, tai įkvėpimo.

Šiemet būta vilčių, kad bent latviai užpildys šitą spragą su žiemgalių kunigaikščiui Nameisiui skirtu istoriniu epu „Pagonių žiedas“: galų gale, Nameisis – ne tik latvių, bet ir lietuvių istorijos veikėjas, gal net labiau lietuvių, nes Žagarė, Joniškis ir daugelis kitų istorinių žiemgalių žemių į Lietuvos valstybės sudėtį pateko būtent jo pastangomis. Deja, latviai šįkart pasielgė neką geriau už baltarusių Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai kartu kurs filmą apie žiemgalius (7)

Karalius Nameisis | euratlas.net nuotr.

Lietuviai kartu su latviais ketina kurti filmą apie baltų gentį žiemgalius ir jų kunigaikštį Nameisį. Planuojama, kad filme vaidins lietuvių ir latvių aktoriai.

Pasak filmo režisieriaus latvio Aigaro Graubo (Aigars Grauba) svarbiausia filmo tema bus vienybė. A. Graubo nuomone to meto Latvijoje gyvenusios gentys ir jų vadovai nesugebėjo susitarti tarpusavyje, todėl kryžiuočiams pavyko įsitvirtinti jų žemėse.

Pradžioje filmą buvo sumanyta pavadinti „Nameisio žiedas“. Tačiau filmą sutikusi platinti britų kompanija „Kaleidoscope“ pareiškė, kad vardas Nameisis pasaulyje nieko nereiškia. Skaityti toliau

R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną (10)

Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo

Prieš kurį laiką rašėme apie Karusės mūšį – vieną įdomiausių XIII a. pergalių, tačiau ne vien šis laimėjimas puošia tuometinę Traidenio (1268–1282) Lietuvą. Šio didžiojo kunigaikščio valdymo pabaigoje įvyko dar vienas, bet didesnis susidūrimas su Vokiečių ordino livoniškąja šaka prie Aizkrauklės.

Šaltiniai

1279 m. kovo 5 dienos įvykiai padarė didelį įspūdį amžininkams, kurių užfiksuota informacija atsispindi dešimtyje atskirų šaltinių. Čia daugiausia žinių teikia Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau – ELK), kurioje kautynėms aprašyti skirtos 233 eilutės. Skaityti toliau